Miegas audroje
Tuomet pakilo didžiulis viesulas, ir bangos ėmė lietis į valtį taip, kad valtį jau sėmė. Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino jį, šaukdami: Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?
Morkaus 4,37-38
Bėdos labai dažnai mus užgriūva visai netikėtai. Visai nesvarbu kokios pasaulėžiūros žmogus jūs esate, sekate Jėzumi ar nesekate, tačiau ateityje mūsų laukia ir audros ir chaosas. Verta pastebėti yra tai, kad jos užgriūna ir Jėzų ir Jo sekėjus. Yra žmonių, kurie mano, kad Dievas turi tam tikrą sistemą, kurioje laikantis tam tikrų taisyklių nebus gyvenime bereikalingų bėdų ir chaoso. Žvelgiant į šį nutikimą šis dėsnis neveikia. Žiūrėkit, mokiniai yra Jėzaus artume, ir štai jie papuola į nepavydėtiną situaciją. Taip, žinant pasakojimo pabaigą yra lengva svarstyti, kad taip turėjo būti, kad Jėzus sau ramiai miegojo, dėl to, kad Jis gali tramdyti stichiją ir šiuo atveju Jis norėjo savo mokinius truputėli pamankštinti. Tačiau pažvelkime į gyvenimą ir susimąstykime, ar savo bičiuliui, kurio kūdikis serga vėžiu gali lengvai kalbėti, kad viskas bus gerai? Ar gali sakyti žmogui, kuris yra praradęs darbą ir neranda jo jau ilgą laiką, kad Dievas nori, jog jis patirtų neturėjimą dėl dvasinės gerovės? Iš tikrųjų draugas gyvena skolindamasis pinigų ir pergyvena dėl vis didėjančios skolos, tai labiau panašu į vergystę nei į dvasini augimą. Ar gali verslininkui Dievo vardu užgarantuoti sėkmę, kai jis beveik nuo pačios pradžios bankrutuoja ir išvis nežino kaip reikia prasimušti konkurencingoje rinkoje?
Dauguma Jėzaus mokinių buvo žvejai, ir jie yrėsi į kitą pusę nesitikėdami štai tokios audros, apie kokią rašo Evangelijos istorija. Galilėjos ežeras yra pats žemiausias gėlo vandens ežeras pasaulyje. Įduboje jis yra apie 210 m. žemiau jūros lygio, giliausioje vietoje siekia 45 metrus, jo plotas yra 20 km. ilgio ir 11 km. pločio. Šiltame šio ežero vandenyje plaukiojo labai daug žuvų. Ne vienas iš apaštalų buvo žvejai ir jie gerai išmanė žvejybą. Tačiau vienas dalykas ežere būdavo nenuspėjamas, tai oras. Pro tarpukalnes prasiverždavo šaltas oras, ir ežere labai staigiai atsirasdavo stiprus vėjas, kuris keldavo labai smarkias audras. Ši audra buvo tokia, kad jau net patyrę žvejai pradėjo iš baimės šaukti, ir galvojo kad šios yra paskutinės jų gyvenimo akimirkos. Kaip kvaila, sekdami Jėzų jie papuola į tokią audrą, kokios nėra patyrę net dirbdami savo darbą. Sekdami Jėzų jie papuola į tokį chaosą, kuriame galėtų nebūti, jeigu jie nebūtų aklai Juo pasitikėję!
Iš miegų pažadintas Jėzus girdi kaip per vėją ir audros garsą Jam šaukia - ,,Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame? Ar iš tikrųjų taip mokiniai pradėjo galvoti apie Jėzų? Ar Jis atrodo toks abejingas? Nuovargis padarė savo, - Jėzus kur sėdėjo ten ir užmigo. Jo negąsdino nei stiprus vėjas, nei vanduo valtyje. Jis paprasčiausiai saugiai ir saldžiai miegojo, kai tuo tarpu mokiniai iš paskutiniųjų kovojo su stichija.
Šiose eilutėse slypi nuostabi paslaptis. Keliamas klausimas - ,,Ar tau nerūpi? Iš tikrųjų taip! Jis yra ramus ir Jam nerūpėjo, ir todėl Jis miega. Didžiausiame chaose, kuris žmonėms kelią baimę, Jėzus miega. Fiziškai Jis sveikas, protinių sutrikimų taip pat nepastebėta. Jis miega audroje. Galbūt galėtų būti kažkas daugiau, nes kiti nemiega, o Jis miega visiškoje ramybėje. Galbūt čia mes įskaitome Gerosios Naujienos principą -sveikas ir be psichinių sutrikimų žmogus turintis ramybę su Dievu, miegos net ir didžiausio chaoso metu? Panašus pasakojimas yra Jonos knygoje. Pranašas Jona, bėgo nuo Dievo valios ir jo laivas papuolė į audrą. Tuo metu, kai laivo jūreiviai į jūrą mėtė laivo krovinį ir aukojo savo pasaulėžiūros dievybėms, Jona laivo apačioje sau ramiausiai miegojo, o pažadintas iš miego Jis paprasčiausiai žinojo audros priežastis ir ką tuo metu reikia daryti.
Kaip mes turėtume reaguoti į žmonių užduodamus klausimus į aplinkui veikianti chaosą? Jie klausia - ,,Ar tau nerūpi, kaip tu gali ramiai miegoti, kai tokie dalykai aplinkui dedasi? Atsakymas rodosi paprastas Jei yra ramybė su Dievu, tai Dievo ramybė yra ir audroje! Galbūt tame chaose yra nenumatytų nepatogumų šiuo atveju tai šlapia, vėjuota, galbūt šalta ir baisu, tačiau visą šitą apgaubia ramybė iš Dievo. Gyvendami su Dievu, mes nesimokiname pažinti kažkokios tai sistemos, kurios laikydamiesi atsistoję tam tikra akimirką tam tikru kampu išvengsime aplinkybių chaoso. Ne, dėl Dievo artybės mes pačiame chaoso sūkuryje turime ramybę. Nuo chaoso nereikia mums atsiskirti, nereikia apie jį mąstyti, kaip apie reikalingą mūsų brendimui, nereikia atsipalaiduoti ir liesti jam visiškai tave kontroliuoti taip pat. Paprasčiausiai reikia turėti ramybę. Nebijoti net ir grėsmingų aplinkybių į kurias pakliuvai teisingai gyvendamas. Jei Dievas mus atplukdė į audrą, tai audroje mes ir turime būti. Esminis skirtumas tarp Kristaus sekėjo audroje ir žmogaus gyvenančio savo pasaulėžiūros pagrindu yra tai, kas sekėjas gali ,,pasižadinti Jėzų. Ne mes, o Jis nuramina audras.
Morkaus 4,37-38
Bėdos labai dažnai mus užgriūva visai netikėtai. Visai nesvarbu kokios pasaulėžiūros žmogus jūs esate, sekate Jėzumi ar nesekate, tačiau ateityje mūsų laukia ir audros ir chaosas. Verta pastebėti yra tai, kad jos užgriūna ir Jėzų ir Jo sekėjus. Yra žmonių, kurie mano, kad Dievas turi tam tikrą sistemą, kurioje laikantis tam tikrų taisyklių nebus gyvenime bereikalingų bėdų ir chaoso. Žvelgiant į šį nutikimą šis dėsnis neveikia. Žiūrėkit, mokiniai yra Jėzaus artume, ir štai jie papuola į nepavydėtiną situaciją. Taip, žinant pasakojimo pabaigą yra lengva svarstyti, kad taip turėjo būti, kad Jėzus sau ramiai miegojo, dėl to, kad Jis gali tramdyti stichiją ir šiuo atveju Jis norėjo savo mokinius truputėli pamankštinti. Tačiau pažvelkime į gyvenimą ir susimąstykime, ar savo bičiuliui, kurio kūdikis serga vėžiu gali lengvai kalbėti, kad viskas bus gerai? Ar gali sakyti žmogui, kuris yra praradęs darbą ir neranda jo jau ilgą laiką, kad Dievas nori, jog jis patirtų neturėjimą dėl dvasinės gerovės? Iš tikrųjų draugas gyvena skolindamasis pinigų ir pergyvena dėl vis didėjančios skolos, tai labiau panašu į vergystę nei į dvasini augimą. Ar gali verslininkui Dievo vardu užgarantuoti sėkmę, kai jis beveik nuo pačios pradžios bankrutuoja ir išvis nežino kaip reikia prasimušti konkurencingoje rinkoje?
Dauguma Jėzaus mokinių buvo žvejai, ir jie yrėsi į kitą pusę nesitikėdami štai tokios audros, apie kokią rašo Evangelijos istorija. Galilėjos ežeras yra pats žemiausias gėlo vandens ežeras pasaulyje. Įduboje jis yra apie 210 m. žemiau jūros lygio, giliausioje vietoje siekia 45 metrus, jo plotas yra 20 km. ilgio ir 11 km. pločio. Šiltame šio ežero vandenyje plaukiojo labai daug žuvų. Ne vienas iš apaštalų buvo žvejai ir jie gerai išmanė žvejybą. Tačiau vienas dalykas ežere būdavo nenuspėjamas, tai oras. Pro tarpukalnes prasiverždavo šaltas oras, ir ežere labai staigiai atsirasdavo stiprus vėjas, kuris keldavo labai smarkias audras. Ši audra buvo tokia, kad jau net patyrę žvejai pradėjo iš baimės šaukti, ir galvojo kad šios yra paskutinės jų gyvenimo akimirkos. Kaip kvaila, sekdami Jėzų jie papuola į tokią audrą, kokios nėra patyrę net dirbdami savo darbą. Sekdami Jėzų jie papuola į tokį chaosą, kuriame galėtų nebūti, jeigu jie nebūtų aklai Juo pasitikėję!
Iš miegų pažadintas Jėzus girdi kaip per vėją ir audros garsą Jam šaukia - ,,Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame? Ar iš tikrųjų taip mokiniai pradėjo galvoti apie Jėzų? Ar Jis atrodo toks abejingas? Nuovargis padarė savo, - Jėzus kur sėdėjo ten ir užmigo. Jo negąsdino nei stiprus vėjas, nei vanduo valtyje. Jis paprasčiausiai saugiai ir saldžiai miegojo, kai tuo tarpu mokiniai iš paskutiniųjų kovojo su stichija.
Šiose eilutėse slypi nuostabi paslaptis. Keliamas klausimas - ,,Ar tau nerūpi? Iš tikrųjų taip! Jis yra ramus ir Jam nerūpėjo, ir todėl Jis miega. Didžiausiame chaose, kuris žmonėms kelią baimę, Jėzus miega. Fiziškai Jis sveikas, protinių sutrikimų taip pat nepastebėta. Jis miega audroje. Galbūt galėtų būti kažkas daugiau, nes kiti nemiega, o Jis miega visiškoje ramybėje. Galbūt čia mes įskaitome Gerosios Naujienos principą -sveikas ir be psichinių sutrikimų žmogus turintis ramybę su Dievu, miegos net ir didžiausio chaoso metu? Panašus pasakojimas yra Jonos knygoje. Pranašas Jona, bėgo nuo Dievo valios ir jo laivas papuolė į audrą. Tuo metu, kai laivo jūreiviai į jūrą mėtė laivo krovinį ir aukojo savo pasaulėžiūros dievybėms, Jona laivo apačioje sau ramiausiai miegojo, o pažadintas iš miego Jis paprasčiausiai žinojo audros priežastis ir ką tuo metu reikia daryti.
Kaip mes turėtume reaguoti į žmonių užduodamus klausimus į aplinkui veikianti chaosą? Jie klausia - ,,Ar tau nerūpi, kaip tu gali ramiai miegoti, kai tokie dalykai aplinkui dedasi? Atsakymas rodosi paprastas Jei yra ramybė su Dievu, tai Dievo ramybė yra ir audroje! Galbūt tame chaose yra nenumatytų nepatogumų šiuo atveju tai šlapia, vėjuota, galbūt šalta ir baisu, tačiau visą šitą apgaubia ramybė iš Dievo. Gyvendami su Dievu, mes nesimokiname pažinti kažkokios tai sistemos, kurios laikydamiesi atsistoję tam tikra akimirką tam tikru kampu išvengsime aplinkybių chaoso. Ne, dėl Dievo artybės mes pačiame chaoso sūkuryje turime ramybę. Nuo chaoso nereikia mums atsiskirti, nereikia apie jį mąstyti, kaip apie reikalingą mūsų brendimui, nereikia atsipalaiduoti ir liesti jam visiškai tave kontroliuoti taip pat. Paprasčiausiai reikia turėti ramybę. Nebijoti net ir grėsmingų aplinkybių į kurias pakliuvai teisingai gyvendamas. Jei Dievas mus atplukdė į audrą, tai audroje mes ir turime būti. Esminis skirtumas tarp Kristaus sekėjo audroje ir žmogaus gyvenančio savo pasaulėžiūros pagrindu yra tai, kas sekėjas gali ,,pasižadinti Jėzų. Ne mes, o Jis nuramina audras.
0 Komentarai (-?):
Rašyti komentarą
<< Į pradžią