Dievo karalystėje atsilyginama teisingumu

Jėzus jiems dar sakė: „Argi žiburys atnešamas pakišti po indu ar po lova? Argi ne įstatyti į žibintuvą?! Juk nėra nieko slapta, kas neturėtų būti atidengta, ir nieko paslėpta, kas neišeitų aikštėn. Jei kas turi ausis klausyti, teklauso!“ Jis taip pat jiems sakė: „Įsidėmėkite, ką girdite: kokiu saiku seikėjate, tokiu ir jums bus atseikėta ir dar pridėta. Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką turi.“
Morkaus 4, 21-25

Dievo karalystė labai skiriasi nuo žmonių karalystės. Tiesa, žmonės imituodami Dievo karalystės principus kuria visuomenes, iš kurių vienos mažiau o kitos daugiau atspindi karalystės įvaizdį, tačiau nė viena žmonių visuomenė dėl nuopuolio neturi galimybių pasiekti visuomenės idealo.
Mokindamas apie karalystę Jėzus savo mokiniams primena, kad joje egzistuoja ne galios, ne pažinčių, ne įtakos, ne prestižo, o teisumo principai, kurių nėra įmanoma pakeisti pagal savo įnorius.
Jeigu pastebėjote –sako Kristus, - šviesa nepasiduoda jokiai įtakai. Iškelta ji šviečia aplinkui save ir parodo tokią aplinką kokia ji yra iš tikrųjų. Būtent dėl šios priežasties žmonės šviesą kelia aukščiau, o neuždengia ir nekiša po lova. Šviesoje viskas matosi kaip yra, kai tuo tarpu tamsoje vyksta tiktais spėliojimai. Tiesa, yra nemažai žmonių, kurie nori vienas vietas laikyti labiau apšvietę, o kitas labiau pritemdę, tai yra norų reikalas, tačiau šviesa yra ištikima savo funkcijai – iškelta, ji apšviečia tiek kiek turi galios.
Ką Jėzus norėjo pasakyti kalbėdamas šį palyginimą apie Dangaus karalystę? Paprasčiausiai Jis norėjo atskleisti kokia yra dangaus karalystė, ir ko joje galima tikėtis. Kiekvienam, kuriam yra duotos ausys, Jis linki klausytis šių žodžių, kiekvienam kuris turi supratimą Jis linki suprasti šiuos principus ir pagal juos pradėti gyventi dar šiuo metu.
Šios palyginimo širdis yra frazė: ,, Įsidėmėkite, ką girdite: kokiu saiku seikėjate, tokiu ir jums bus atseikėta ir dar pridėta. Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką turi.“
Pastorius Eugene H. Peterson šią eilutę perfrazuoja taip: ,,Klausykitės įdėmiai ką jums sakau ir saugokitės patarimo, kuriuo pataria kaip reikia gudrauti norit išsiversti šiame pasaulyje. Nori gyventi – tai duok, o ne imk. Dosnumas augina dosnumą. Godumas nuskurdina ”.
Taigi, kas šiame pasaulyje daugiausia laimės? Ar tas kuris gali daugiausia valdyti kitus žmones, kuris turi daugiausiai nuosavybės, ar kurio norai labai greitai yra vykdomi kitų asmenų? Jėzaus atsakymas yra paprastas – toks žmogus, kuris savo gyvenime to siekia praras ne vien tai ko jis taip siekė, bet iš jo bus atimta ir tai, ką jis turi. Na, o tas kuris iš pažiūros atrodo pats neturtingiausias, tačiau aplink save skleidžia dosnumą, gerumą, meilę neabejotinai taps turtingu žmogumi.
Jėzaus mokymas niekada nesibaigia šio pasaulio ribomis. Jeigu visas mūsų gyvenimas būtų orientuotas vien tiktais į tai, kaip išgyventi šiame pasaulyje, tuomet neabejotinai Jis būtų mums iš Dieviškosios perspektyvos paskelbęs, kad gyvenimas yra trumpas ir viskas ką mes galime geriausio pasiekti yra tiktais šio pasaulio ribose. Tačiau Viešpaties yra kitaip užmanyta ir Jis nori, kad mes bereikalingai nešvaistytume savęs, o verčiau pamatytume savo gyvenimo prasmę ir ilgalaikę savo gyvenimo perspektyvą.
Kokia neteisybė skamba šioje Kristaus mintyje – tam kas turi bus pridėta, o iš to kas neturi bus atimta. Juk iš tikrųjų būtent tam kas neturi reikia pridėti, o iš to kuris turi galima paimti. Šitokiu teisingumo matu matuojant pasaulyje vyko ne viena revoliucija, kuomet žmonės skelbėsi, kad jie vykdo teisingumą ir ruošiasi teisingai paskirstyti esamuosius resursus. Kristaus kalba yra ne apie netolygius resursus, o apie santykius. Kas mums duoda ir kas iš mūsų atima? Virš visko yra Dievas, ir vienam Jis yra davęs, o nuo kito sulaikęs. Viešpats vieną dieną perskirstys resursus atsižvelgdamas ne į tai kokį statusą ir aplinkybes tas žmogus turėjo, o žiūrėdamas į tai, ką jis padarė su tuo ką turėjo. Kadangi gyvenimas yra santykiai su Viešpačiu ir žmonėmis, tai greičiausiai tam, kas bendrauja ir puoselėja pirmiausia santykius su Juo, tam ir bus pridėta iš šių santykių gausos. Kas mano gerai gyvenas ir visko apsčiai turįs ir be Viešpaties, tai Viešpats iš to pasiims tai kas yra Jo ir paliks žmogui tiktai tik tai, kas jam priklauso. Dievo karalystėje egzistuoja teisingumo principai. Su Viešpačiu turi viską, be Viešpaties esi paradęs viską.