@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Antradienis, Liepos 20, 2004

Dievo karalystė savaime duoda vaisių

Ir vėl jis kalbėjo: „Dievo karalystė panaši į žmogų, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo.“
Morkaus 4, 26-29

Žmonės gyvendami žemėje yra išmokę tam tikrų gyvenimo principų ir jų laikosi. Visi žinome žemės traukos principą ir tai žinodami saugomės, kad nenukristume iš didelio aukščio. Kristus savo mokiniams primina žemės vaisingumo principą, kurio dėka, pasitikėdami žeme žmonės beria dirvon sėklas ir laukia derliaus. Principai ir yra mums duoti dėl to, kad išmoktume pasitikėti. Todėl, jei visą pavasarį nelyja lietus žemdirbys pradeda rūpintis, nes jis žino, kad sausa žemė nėra derlinga žemė. Vėlgi, jei per daug lietaus, tai šlapia žemė taip pat nėra derlinga, nes paskendęs vandenyje grūdas neišgyvena.
Dievo karalystė atspindi šią paprastą tiesą. Iš vienos pusės žmonės nori gyventi ir siekti gyvenime to, kas jiems atrodo gera. Labai dažnai tie dalykai yra matomi. Nei Dievo nei Jo karalystės plika akimi pamatyti niekam nėra pavykę, matosi Jo darbai ir tai dar reikia protu tai suprasti. Šis pasaulis tėra tiktais įvaizdis to, kokia nuostabi gali būti Dangaus karalystė.
Jėzaus sakomas palyginimas verčia mus susimąstyti apie tai, kad laikas kaip upės vanduo teka viena linkme – artyn Viešpaties sosto. Todėl laiką mes jaučiame ir matome jo pasekmes. Mes augame, bręstame, matome savo darbo rezultatus, senstame ir iš šios žemės išeiname. Kas yra svarbu mums žinoti? - kad mes savo gyvenimu taip pat sėjame. Taip, mūsų gyvenimas yra tam tikra sėjamoji mašina, kuri barsto dvasinės prigimties sėklas. Sėklos turi prasmę tik derlingoje žemėje, nes tik čia jos gali dygti ir duoti derlių, bet tuo pačiu į žemę galima įberti ne vien tik gerų bet ir blogų sėklų. Sakykime išėjote į savo lauką sėti sėklos, o jūsų piktas kaimynas į jūsų sėklas primaišė daug piktžolių sėklų. Jeigu jų nepastebėsite savo rėtyje ir išmėtysite piktžolių sėklas jūs būsite sau prisėjęs daug bėdos.
Toks žmogus, kuri nepažįsta Viešpaties, piktojo apgautas ir per savo neišmanymą prisėja daug piktžolinių sėklų, kurios vėliau nori nenori sudygsta. Tuomet jis ir turi derlių, kurio vėliau neturi net kur dėti. Žmogus kuris gyvena su Viešpačiu mokinasi atpažinti kas yra gera ir kas yra bloga sėkla ir savo gyvenimu jas sėja. Neabejotinai tokio žmogaus gyvenimo sėtas derlius yra kur kas geresnis nei žmogaus nepažįstančio Dievo.
Kuo Dievo karalystė yra panaši į šią žemės karalystę? Jau vien tai, kad yra Dievo karalystė mus daug ką pasako. Dievo karalystėje rinksis išgelbėti, tai yra į ją pašaukti žmonės. Dievo karalystėje susirinks tie, kurie tapo Evangelijos dalininkais dar gyvendami šioje žemėje, kurie Dievą rinko savo karaliumi ir sėjo Evangelijos sėklą dar gyvendami šioje žemiškoje karalystėje. Tarnauti Dievo karalystei dar gyvenant šioje žemėje yra geriausia ką gali pasirinkti žmogus. Čia jau puoselėdamas santykius su Viešpačius, čia jis jau dabar pradeda įgyvendinti Dievo tikslus šiame pasaulyje. Su Dievu tikrai neiššvaistysime savo gyvenimo veltui, nes tos pabertos sėklos amžino gyvenimo vaisiui augs net ir už mūsų už įtakos ribų.



0 Komentarai (-?):

Rašyti komentarą

<< Į pradžią