@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Antradienis, Liepos 13, 2004

Mokymas palyginimais

Jis mokė juos daugelio dalykų palyginimais. Mokydamas bylojo: ,,Paklausykite! Antai sėjėjas išsirengė sėti. … Kai Jėzus pasiliko vienas, jo palydovai kartus su Dvylika ėmė klausinėti apie palyginimus. Jis atsakė: ,,Jums atiduotas Dievo karalystės slėpinys, o svetimiesiems viskas sakoma palyginimais, kad jie regėte regėtų, bet nematytų, girdėte girdėtų, bet nesuprastų, kad neatsiverstų ir nebūtų jiems atleista.
Morkaus 4, 2-3; 10-12

Šioje evangelijos vietoje skaitome apie pasikeitimą Jėzaus tarnystėje. Jis kaip ir prieš tai turi tą patį tikslą ir toliau siekia jį įvykdyti, tačiau šiuo metu Jėzus keičia metodą savo vizijai įgyvendinti. Žinome tai, kad klausytis jo žodžių rinkosi minios žmonių, ir dabar jis sėdi valtyje, o visa minia stovi ant kranto, tačiau jie girdi mokymą apie dangaus karalystę ne įprastu mokymu, o palyginimais, kuriuos supranta toli gražu ne visi žmonės. Iki šios akimirkos Jėzus taip pat naudojo kai kuriuos palyginimus, - samarietei moteriškei Jis sakė, kad turi vandens trykštančio amžinam gyvenimui. Savo mokiniams jis sakė ,,Aš padarysiu jus žmonių žvejais”, o fariziejams ,,ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams!” Tie palyginimai tiesiog paaiškindavo prieš tai Jėzaus išsakytą mintį, ir tuo pasitarnaudavo apreikšdami žmonėms Dievo žodį. Šiuo metu reikalai radikaliai keičiasi, nes palyginimai jau nebepaaiškina Jo skelbiamo žodžio, o patys tampa slėpingu Dievo žodžiu. Mokiniai šioje situacijoje yra pasimetę, todėl jie ir prašo, kad Jėzus jiems paaiškintų miniai kalbėtą žodį. Taigi šiuo atveju, palyginimai klausančiam žmogui buvo gražūs pasakojimai su paslėpta prasme.

Norėtųsi paklausti, kodėl Jėzus keičia savo mokymo būdą? Pažiūrėkime į Jo tarnystės kontekstą. Paskutinių įvykių raida rodo tokias to laikotarpio aplinkybes: opozicija darosi vis aršesnė, iš pradžių Jėzui tik priekaištaudavo, dabar jau atvirai planuoja Jį pražudyti. Anksčiau domėjosi ir ginčijosi dėl jo skelbiamų tiesų, dabar kompetentingos komisijos iš Jeruzalės Jis yra apkaltintas veikiantis su šėtono dvasios galiomis ir paskelbtas sektantu. Daugelis Jį klausiusiu žmonių užkietino Jo žodžiams savo širdis, ir nuo šiol Jis pradeda minioms kalbėti palyginimais. Vieni klauso Jį ir girdi Jo žinią, kiti klauso ir nieko nesupranta. Kristaus žodžiai ir Jo mokymo supratimas yra ne tiek intelekto, kiek širdies reikalas, todėl jis ir cituoja pranašo Izaijo žodžius, juos pritaikydamas savo kontekste sakydamas ,, svetimiesiems viskas sakoma palyginimais, kad jie regėte regėtų, bet nematytų, girdėte girdėtų, bet nesuprastų, kad neatsiverstų ir nebūtų jiems atleista”. Galutinis tokio pasakymo rezultatas yra tas, kad ne visi žmonės atsiverstų ir ne visiems būtų suteiktas atleidimas. Labai keista yra girdėti šiuos žodžius iš Kristaus, kuris atėjo mirti už žmonių nuodėmes. Tai skamba taip, kad Jis mirė ne už visus žmones, ir išgelbėjimas yra skirtas tiktais Jo išrinktiesiems, tiems, kurie suprato Dievo karalystės paslaptis ir kurie priėmė šią tiesą į savo gyvenimą. Yra galimi tik du paaiškinimai tokiam Kristaus pasakymui:

1. Šį posakį turime aiškinti ne mūsų mąstymo gebėjimu, o viso Dievo apreiškimo harmonijos kontekste. Mes turime šiuos žodžius priimti kaip tiesą. Vieni žmonės yra gimę išgelbėjimui ir bendravimui su Dievu, kiti yra gimę amžinai pražūčiai. Šio gyvenimo kontekste paprasčiausiai šios žmonių grupės gyvena kartu, tačiau Tą Dieną Dievas atsijos ,,grūdus nuo pelų”. Pats Kristus priėmė šį mokymo metodą žodžio skleidime, kurio dėka Jis sąmoningai ,,atsijojo” žmones nuo galimybės atsiversti ir rasti atleidimą.

2. Kitas būdas yra priimti šį Kristaus posakį kaip netiesą, kaip Jo neteisingą išsireiškimą, kaip klaidą kurios šioje vietoje neturėjo būti. Dėl prieštaringos minties Evangelijos žiniai, kai kuriems atrodo, kas ši Jėzaus pasakyti frazė yra nepatikima, neteisingai suprasta ir užrašyta, ir todėl ji turėtu būti ignoruojama.

Kaip šią tiesą turime priimti mes, kurie norime sekti Kristumi? Jėzus mokiniams sakė, kad jiems yra atiduotas Dievo karalystės slėpinys. Taigi, jiems duotas ypatingas apreiškimas to, ką Dievas daro žemėje ir todėl jie yra kviečiami priimti Jo teikiamą malonę ir prisidėti prie šio Dievo darbo. Jie taip ir darė, mokindamiesi iš Jėzaus sekė Juo, o vėliau mokymą, kurį Jis paliko jie paskleidė per visą pasaulį, kad net ir šiandien mes studijuodami šį žodį mename tą abejonių dieną.

Kaip šią tiesą turi priimti žmogus, kuris suvokia, kad nėra Kristaus sekėjas? Jam šiuo atžvilgiu Dievas yra žiaurus, Kristus visai be nuovokos, o krikščionybė tikrai nėra tiesos kelias. Kaip jis gali priimti tokį mokymą? Vienas dalykas yra aiškus, tokiam žmogui reikia įvardinti, kad jis tikrai gyvena be Kristaus, nuodėmės nėra atleistos ir jis nėra atsivertęs Dievo karalystei. Tai žmogų turi gąsdinti, mintys apie potencialų gyvenimo pratesimą per amžius pragare jam turi kelti šiurpą. Sunku yra duoti patarimą, kai yra nenorima jo klausyti.

0 Komentarai (-?):

Rašyti komentarą

<< Į pradžią