Sekimas Jėzumi kasdienybėje į audrą
Tą pačią dieną, atėjus vakarui, jis tarė mokiniams: Irkitės į aną pusę! Atleidę žmones, jie taip jį ir pasiėmė, kaip jis valtyje sėdėjo. Drauge plaukė kelios kitos valtys.
Morkaus 4,35-36
Morkaus evangelijos ketvirtą skyrių mes galėtume pavadinti ,,valties pamokslu. Mokyti Jis pradėjo paežerėje, tačiau susirinkus didžiulei miniai Jis įlipo į valtį ir visą dieną praleido mokindamas. Iš vienos pusės pagalvojus didelis čia dalykas mokyti žmones, tačiau kitą vertus šios mokymo dienos būdavo labai sunkios Jėzui. Mes turbūt nelabai suprantame kiek jėgų pareikalauja kalbėjimas miniai atviroje teritorijoje. Na pakalbėti vieną valandą pakėlus balsą iš dalies galima, tačiau visą dieną skirti tokiam mokymui yra ypatingai sunku. Nėra ko stebėtis, kad Jėzui mokiniams paliepus irtis į kitą ežero pusę, likusius darbus užbaigė Jo mokiniai. Pats Jėzus jau buvo visiško neveiklumo būsenoje ir mokiniai Jį pasiėmė tokį, koks Jis sėdėjo valtyje.
Labai dažnai krikščionys įsivaizduoja Jėzų kaip supermeną stiprų, turintį daug energijos, gebantį daryti viską kam Jis pasiryžta. Tokio požiūrio laikydamiesi kai kurie krikščionys galvoja, kad net mirtis ant kryžiaus Jėzui nebuvo labai sudėtingas dalykas Jis juk Dievas, Jis viską žinojo ir viską galėjo pakelti! Šiuo atveju, mes matome priešingai labai žmogišką Jėzų išvargusį, nusilpusį ir persidirbusį. Lietuvių pasaulėžiūroje labai daug kas tokį Jėzų ir įsivaizduodavo, iš to ir turime Rūpintojėlį. Jam rūpi padėti žmonėms, bet pristigęs jėgų Jis paprasčiausiai yra pervargęs ir jau mokiniai tarnauja Jėzui norėdami Jam padėti.
Mokiniams ši diena buvo pilna klausimų ir atsakymų. Apskritai, tai visai nebloga diena. Jie buvo šalia Jo visą dieną, darė tai kas atrodė tuo metu reikalinga, o atėjus vakarui paklusę Jo paliepimui patys imasi savo darbo ir iriasi į kitą ežero pusę.
Natūralūs ir kasdieniški dalykai mūsų krikščioniškame gyvenime taip pat yra svarbūs. Tiesiog nemažai yra tokių dienų, kuomet mes esame visai nematomi. Neaišku ką darėme, kur buvome, kuo pasitarnavome kitiems, tačiau tam tikrą akimirką išgirdę Jėzaus pakvietimą susiruošiame ir vykdome mums skirtą tarnystę. Mes nežinome kokį atpildą ta tarnystė mums duos, nežinome ar apskritai joje yra kokia nors prasmė, galbūt net galima pareikšti savo nuomonę kam irtis, ar nebūtų galima ir čia pernakvoti!? Kuo yra ypatingas sekimas paskui Jėzų tokioje kasdieniškoje buityje? Ne, ne rezultatai yra svarbiausia, o pats buvimas šalia Jo. Rezultatai yra Jėzaus reikalas, o mes savo pašaukime laikomės už irklų. Paprasčiausiai gerai yra daryti tai, kas yra reikalinga padaryti, ir ko Jėzus už mus nedarys.
Bažnyčioje Jėzus vietoj mūsų neparuoš patalpos pamaldoms, nenešios garso stiprinimui kolonėlių vietoj mūsų, čia yra reikalingi konkretūs mokinių darbai. Dažnai netgi atrodys taip, kad bažnyčioje Jėzus miega, nėra Dvasios jėgos, mokiniai yra užsiėmę savo kasdieniška veikla ir tai yra viskas. Blogiausia, kad kartais tuo kasdieniškumu bendruomenė savo ramybėje plaukia į tokią nežinią, nuo kurios kaip pašėlę bėgtų, jei jie žinotų įvykius iš anksto.
Čia norėtųsi Jėzaus sekėjų paklausti keletą klausimų. Ar bendruomenės gyvenime nori dalyvauti, tik tuomet kai Jėzus reiškiasi savo stebuklingais darbais, pamokomu žodžiu, taip reikalingu gydymu, gailestingu veiksmu? Ar tuo metu, kuomet yra visiškai ramu, ir Jėzus pasako irkitės į aną pusę, esi kartu su visais, kad pasiimtum už irklų ir dirbtum visai nereikšmingą darbą irkluotum valtį, kurioje miega išvargęs Jėzus?
Niekuo neišsiskirianti bažnyčia nusprendė padaryti vasaros stovyklą. Stovyklos programoje nieko ypatingo nesimatė nebuvo įspūdingų kalbėtojų, nebuvo suplanuotų nekasdieniškų pramogų, nebuvo pagarsėjusių virėjų, viskas kas buvo, buvo kasdieniška gamta, palapinės, vaikai su tėvais, keletas svečių, pigus maistas. Keista kalbėti, bet į šią niekuo neypatingą stovyklą tikinčiuosius subūrė tikėjimas Jėzumi. Jie atirklavo iš tolesnių ir artimesnių miestų, suvažiavo nežiūrėdami į tai, kad teko išskirti laiką, sumokėti pinigus, rizikuoti stovyklauti lietingu oru. Norisi čia klausti, ar niekuo neišsiskiriančioje kasdienybėje, esi su Jėzumi? Ar keliausi su Juo į kasdienybę ,,kitoje pusėje?
Morkaus 4,35-36
Morkaus evangelijos ketvirtą skyrių mes galėtume pavadinti ,,valties pamokslu. Mokyti Jis pradėjo paežerėje, tačiau susirinkus didžiulei miniai Jis įlipo į valtį ir visą dieną praleido mokindamas. Iš vienos pusės pagalvojus didelis čia dalykas mokyti žmones, tačiau kitą vertus šios mokymo dienos būdavo labai sunkios Jėzui. Mes turbūt nelabai suprantame kiek jėgų pareikalauja kalbėjimas miniai atviroje teritorijoje. Na pakalbėti vieną valandą pakėlus balsą iš dalies galima, tačiau visą dieną skirti tokiam mokymui yra ypatingai sunku. Nėra ko stebėtis, kad Jėzui mokiniams paliepus irtis į kitą ežero pusę, likusius darbus užbaigė Jo mokiniai. Pats Jėzus jau buvo visiško neveiklumo būsenoje ir mokiniai Jį pasiėmė tokį, koks Jis sėdėjo valtyje.
Labai dažnai krikščionys įsivaizduoja Jėzų kaip supermeną stiprų, turintį daug energijos, gebantį daryti viską kam Jis pasiryžta. Tokio požiūrio laikydamiesi kai kurie krikščionys galvoja, kad net mirtis ant kryžiaus Jėzui nebuvo labai sudėtingas dalykas Jis juk Dievas, Jis viską žinojo ir viską galėjo pakelti! Šiuo atveju, mes matome priešingai labai žmogišką Jėzų išvargusį, nusilpusį ir persidirbusį. Lietuvių pasaulėžiūroje labai daug kas tokį Jėzų ir įsivaizduodavo, iš to ir turime Rūpintojėlį. Jam rūpi padėti žmonėms, bet pristigęs jėgų Jis paprasčiausiai yra pervargęs ir jau mokiniai tarnauja Jėzui norėdami Jam padėti.
Mokiniams ši diena buvo pilna klausimų ir atsakymų. Apskritai, tai visai nebloga diena. Jie buvo šalia Jo visą dieną, darė tai kas atrodė tuo metu reikalinga, o atėjus vakarui paklusę Jo paliepimui patys imasi savo darbo ir iriasi į kitą ežero pusę.
Natūralūs ir kasdieniški dalykai mūsų krikščioniškame gyvenime taip pat yra svarbūs. Tiesiog nemažai yra tokių dienų, kuomet mes esame visai nematomi. Neaišku ką darėme, kur buvome, kuo pasitarnavome kitiems, tačiau tam tikrą akimirką išgirdę Jėzaus pakvietimą susiruošiame ir vykdome mums skirtą tarnystę. Mes nežinome kokį atpildą ta tarnystė mums duos, nežinome ar apskritai joje yra kokia nors prasmė, galbūt net galima pareikšti savo nuomonę kam irtis, ar nebūtų galima ir čia pernakvoti!? Kuo yra ypatingas sekimas paskui Jėzų tokioje kasdieniškoje buityje? Ne, ne rezultatai yra svarbiausia, o pats buvimas šalia Jo. Rezultatai yra Jėzaus reikalas, o mes savo pašaukime laikomės už irklų. Paprasčiausiai gerai yra daryti tai, kas yra reikalinga padaryti, ir ko Jėzus už mus nedarys.
Bažnyčioje Jėzus vietoj mūsų neparuoš patalpos pamaldoms, nenešios garso stiprinimui kolonėlių vietoj mūsų, čia yra reikalingi konkretūs mokinių darbai. Dažnai netgi atrodys taip, kad bažnyčioje Jėzus miega, nėra Dvasios jėgos, mokiniai yra užsiėmę savo kasdieniška veikla ir tai yra viskas. Blogiausia, kad kartais tuo kasdieniškumu bendruomenė savo ramybėje plaukia į tokią nežinią, nuo kurios kaip pašėlę bėgtų, jei jie žinotų įvykius iš anksto.
Čia norėtųsi Jėzaus sekėjų paklausti keletą klausimų. Ar bendruomenės gyvenime nori dalyvauti, tik tuomet kai Jėzus reiškiasi savo stebuklingais darbais, pamokomu žodžiu, taip reikalingu gydymu, gailestingu veiksmu? Ar tuo metu, kuomet yra visiškai ramu, ir Jėzus pasako irkitės į aną pusę, esi kartu su visais, kad pasiimtum už irklų ir dirbtum visai nereikšmingą darbą irkluotum valtį, kurioje miega išvargęs Jėzus?
Niekuo neišsiskirianti bažnyčia nusprendė padaryti vasaros stovyklą. Stovyklos programoje nieko ypatingo nesimatė nebuvo įspūdingų kalbėtojų, nebuvo suplanuotų nekasdieniškų pramogų, nebuvo pagarsėjusių virėjų, viskas kas buvo, buvo kasdieniška gamta, palapinės, vaikai su tėvais, keletas svečių, pigus maistas. Keista kalbėti, bet į šią niekuo neypatingą stovyklą tikinčiuosius subūrė tikėjimas Jėzumi. Jie atirklavo iš tolesnių ir artimesnių miestų, suvažiavo nežiūrėdami į tai, kad teko išskirti laiką, sumokėti pinigus, rizikuoti stovyklauti lietingu oru. Norisi čia klausti, ar niekuo neišsiskiriančioje kasdienybėje, esi su Jėzumi? Ar keliausi su Juo į kasdienybę ,,kitoje pusėje?
0 Komentarai (-?):
Rašyti komentarą
<< Į pradžią