Abimelechas ir Abraomas
Abimelechas paėmė avių ir jaučių, vergų ir vergių ir davė juos Abraomui. Sugrąžino jam ir Sarą, jo žmoną. Mano kraštas prieš tavo akis, tarė Abimelechas, apsigyvenk, kur tik tau patiks. O Sarai sakė: Žiūrėk! Duodu tavo broliui tūkstantį sidabro gabalų. Tai bus tau apginti prieš visus, esančius su tavimi; tu esi visiškai išteisinta. Tuomet Abraomas užtarė Dievui, ir Dievas išgydė Abimelechą. Jis pagydė ir Abimelecho žmoną bei verges, idant vėl galėtų gimdyti, nes dėl Abraomo žmonos Saros VIEŠPATS buvo padaręs visas Abimelecho namų moteris visiškai nevaisingas.
Pradžios 20,14-16
Ši istorija Abraomui galėjo baigtis liūdnai, tačiau atsitiko panašiai kaip ir panašios istorijos Egipte metu. Tuomet taip pat Sara buvo papuolusi į faraono žmonų sąrašą ir faraonas taip pat gavo apreiškimą, kad jį užpuolusios bėdos yra dėl Saros ir Abraomo santuokos. Tačiau, Abimelechas šioje situacijoje veikia visiškai kitaip nei faraonas. Jis nedemonstruoja taip atvirai savo pykčio, kad jam yra įžeisti jausmai. Jis ne varo lauk, o suteikia Abraomui galimybę ir puoselėja su juo draugystę.
Klausimas kodėl jis norėjo paimti Sarą į žmonas yra sunku atsakyti. Jai šiuo metu jau galėjo būti 90 metų. Jis norėjo ją vesti greičiausiai ne dėl fizinio grožio savybių, o dėl verslo santykių su Abraomu. Tuo laikmečiu karalių haremuose moterų būdavo visokio amžiaus, nes jos turėdavo tekėti dėl įvairiausių priežasčių. Abraomui gali atrodyti, kad jo žmoną karalius pasiėmė dėl jos grožio, tačiau tai tik viena nuomonė.
Taigi, Abimelechas, tuometinis pagonių karalius, demonstruoja mums kaip yra sprendžiamos konfliktinės situacijos. Neabejotinai, mes jį čia matome aukštesnės moralės už patį Abraomą.
Šiame konfliktų sprendime, jis gerumu atsilygina už jam parodytą blogį. Sprendžiant jausmų pagrindu norėtųsi daryti atvirkščiai. Abraomas čia kalčiausias, nes ir jis ir jo Sara tvirtino, kad jie yra brolis ir sesuo, todėl karalius ramia sąžine darė šį vedybinį sprendimą. Per Abraomą karalius yra susirgęs, per jį jo žmona ir tarnaitės yra tapusios nevaisingos, ir per jį dabar jis su kaltės jausmu turi gražinti Abraomui moterį. Be to dar įžeista karališkoji savigarba. Ką kiti žmonės pasakys apie tokį jo pažeminimą? Atrodo, kad karalius visiškai susimovė. Būtų galima tiesiog Abraomui piktai atiduoti tai kas jam priklauso ir parodyti kryptį kuria jis turi keliauti, ir taip būtų teisinga. Tačiau šis įtakos žmogus elgiasi kitaip. Abimelechas elgiasi pagal Dievo principą, kuris yra tiesiog Dievo įdėtas į jo širdį. Jis elgiasi ne imdamasis emocinio keršto principo, o žvelgdamas į dievotą ,,atsilygink už blogį geru principą.
Kas už gera atsilygina piktu, tas nelaimės iš savo namų niekada neišvarys (Pat 17,13). Nepamirškite daryti gera ir dalytis su kitais geru, nes tokiomis aukomis patiksite Dievui (Žyd 13,16). Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingus ir neišmanančius žmones (1Pt 2,15). O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo tėvo vaikai (Mato 5,44-45).
Nors šiuo atveju ir labai norėtųsi duoti pamoką nevykėliui vyrui, pamokant jį, kad taip elgtis negalima, tačiau jis pamoką duoda visai kitokiu būdu. Taip, Abraomas gauna avių, jaučių, vergų ir vergių, gauna ir sidabrinių, tačiau tai ne dėl to, kad atsiskaitytų su Abraomu dėl jo kvailumo patirtų pergyvenimų, o dėl savo teisumo. Pažiūrėkime kaip Abimelechas kalbasi su Sara sakydamas jai: ,,Žiūrėk, duodu tavo broliui
Šioje situacijoje Abraomas, kaip vyras, karaliui jokių pretenzijų negali turėti. Jis tai nuslėpė. Todėl, karalius su Abraomu atsiskaito kaip su Saros broliu, kuris yra jos artimiausias giminaitis. Tai Saros brolis gauna šias avis, šiuos vergus ir sidabro gabalus. Kaip broliui, o ne kaip vyrui, Abimelechas gražina nepaliestą Sarą, ir suteikia jam vizą gyventi jo valdos teritorijoje.
Ar gerai pasielgė Abimelechas? Neabejotinai, nes Dievas po Abraomo maldos tai patvirtina išgydymu už jo tokį elgesį. Už gerą parodytą Abraomui, VIEŠPATS teikia gerą Abimelechui. Išklausęs Abraomo užtarimo, Jis išgydo Abimelechą, jo žmoną, verges. VIEŠPATS dar kartą įžengia į Abimelecho gyvenimą, tačiau jau ne sapnuose, o realiuose gyvenimo įvykiuose.
Taigi, ką šia istorijos dalimi VIEŠPATS nori pasakyti mums? Šioje, negražioje Abraomui istorijoje VIEŠPATS lieka ištikimas jam. Taip, Abraomas krenta, ir tai jau ne pirmą sykį, bet jis atsakė į VIEŠPATIES pašaukimą visa savo gyvenimo permaina.
Dar šioje istorijoje išmokstame kilniai spręsti konfliktus, paprasčiausiu nusižeminamu prieš VIEŠPATĮ ir net patiriant asmeninius nuostolius darant gera savo artimui.
Šiuo laiku krikščionys kaip negausi Dievo visuomenės dalis esame pašaukti užtarti savo kraštą, kad mūsų visuomenė gyvuotų ir kreiptų savo akis link VIEŠPATIES.
Dar sužinome tai, kad būna taip, kad VIEŠPATS susargdina ir VIEŠPATS išgydo. Nebūtinai, kiekvienoje ligoje reikia ieškoti medicininių būdų ligoms spręsti. Malda turėtų būti pirmoje vietoje, o po to visa kita.
Pradžios 20,14-16
Ši istorija Abraomui galėjo baigtis liūdnai, tačiau atsitiko panašiai kaip ir panašios istorijos Egipte metu. Tuomet taip pat Sara buvo papuolusi į faraono žmonų sąrašą ir faraonas taip pat gavo apreiškimą, kad jį užpuolusios bėdos yra dėl Saros ir Abraomo santuokos. Tačiau, Abimelechas šioje situacijoje veikia visiškai kitaip nei faraonas. Jis nedemonstruoja taip atvirai savo pykčio, kad jam yra įžeisti jausmai. Jis ne varo lauk, o suteikia Abraomui galimybę ir puoselėja su juo draugystę.
Klausimas kodėl jis norėjo paimti Sarą į žmonas yra sunku atsakyti. Jai šiuo metu jau galėjo būti 90 metų. Jis norėjo ją vesti greičiausiai ne dėl fizinio grožio savybių, o dėl verslo santykių su Abraomu. Tuo laikmečiu karalių haremuose moterų būdavo visokio amžiaus, nes jos turėdavo tekėti dėl įvairiausių priežasčių. Abraomui gali atrodyti, kad jo žmoną karalius pasiėmė dėl jos grožio, tačiau tai tik viena nuomonė.
Taigi, Abimelechas, tuometinis pagonių karalius, demonstruoja mums kaip yra sprendžiamos konfliktinės situacijos. Neabejotinai, mes jį čia matome aukštesnės moralės už patį Abraomą.
Šiame konfliktų sprendime, jis gerumu atsilygina už jam parodytą blogį. Sprendžiant jausmų pagrindu norėtųsi daryti atvirkščiai. Abraomas čia kalčiausias, nes ir jis ir jo Sara tvirtino, kad jie yra brolis ir sesuo, todėl karalius ramia sąžine darė šį vedybinį sprendimą. Per Abraomą karalius yra susirgęs, per jį jo žmona ir tarnaitės yra tapusios nevaisingos, ir per jį dabar jis su kaltės jausmu turi gražinti Abraomui moterį. Be to dar įžeista karališkoji savigarba. Ką kiti žmonės pasakys apie tokį jo pažeminimą? Atrodo, kad karalius visiškai susimovė. Būtų galima tiesiog Abraomui piktai atiduoti tai kas jam priklauso ir parodyti kryptį kuria jis turi keliauti, ir taip būtų teisinga. Tačiau šis įtakos žmogus elgiasi kitaip. Abimelechas elgiasi pagal Dievo principą, kuris yra tiesiog Dievo įdėtas į jo širdį. Jis elgiasi ne imdamasis emocinio keršto principo, o žvelgdamas į dievotą ,,atsilygink už blogį geru principą.
Kas už gera atsilygina piktu, tas nelaimės iš savo namų niekada neišvarys (Pat 17,13). Nepamirškite daryti gera ir dalytis su kitais geru, nes tokiomis aukomis patiksite Dievui (Žyd 13,16). Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingus ir neišmanančius žmones (1Pt 2,15). O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo tėvo vaikai (Mato 5,44-45).
Nors šiuo atveju ir labai norėtųsi duoti pamoką nevykėliui vyrui, pamokant jį, kad taip elgtis negalima, tačiau jis pamoką duoda visai kitokiu būdu. Taip, Abraomas gauna avių, jaučių, vergų ir vergių, gauna ir sidabrinių, tačiau tai ne dėl to, kad atsiskaitytų su Abraomu dėl jo kvailumo patirtų pergyvenimų, o dėl savo teisumo. Pažiūrėkime kaip Abimelechas kalbasi su Sara sakydamas jai: ,,Žiūrėk, duodu tavo broliui
Šioje situacijoje Abraomas, kaip vyras, karaliui jokių pretenzijų negali turėti. Jis tai nuslėpė. Todėl, karalius su Abraomu atsiskaito kaip su Saros broliu, kuris yra jos artimiausias giminaitis. Tai Saros brolis gauna šias avis, šiuos vergus ir sidabro gabalus. Kaip broliui, o ne kaip vyrui, Abimelechas gražina nepaliestą Sarą, ir suteikia jam vizą gyventi jo valdos teritorijoje.
Ar gerai pasielgė Abimelechas? Neabejotinai, nes Dievas po Abraomo maldos tai patvirtina išgydymu už jo tokį elgesį. Už gerą parodytą Abraomui, VIEŠPATS teikia gerą Abimelechui. Išklausęs Abraomo užtarimo, Jis išgydo Abimelechą, jo žmoną, verges. VIEŠPATS dar kartą įžengia į Abimelecho gyvenimą, tačiau jau ne sapnuose, o realiuose gyvenimo įvykiuose.
Taigi, ką šia istorijos dalimi VIEŠPATS nori pasakyti mums? Šioje, negražioje Abraomui istorijoje VIEŠPATS lieka ištikimas jam. Taip, Abraomas krenta, ir tai jau ne pirmą sykį, bet jis atsakė į VIEŠPATIES pašaukimą visa savo gyvenimo permaina.
Dar šioje istorijoje išmokstame kilniai spręsti konfliktus, paprasčiausiu nusižeminamu prieš VIEŠPATĮ ir net patiriant asmeninius nuostolius darant gera savo artimui.
Šiuo laiku krikščionys kaip negausi Dievo visuomenės dalis esame pašaukti užtarti savo kraštą, kad mūsų visuomenė gyvuotų ir kreiptų savo akis link VIEŠPATIES.
Dar sužinome tai, kad būna taip, kad VIEŠPATS susargdina ir VIEŠPATS išgydo. Nebūtinai, kiekvienoje ligoje reikia ieškoti medicininių būdų ligoms spręsti. Malda turėtų būti pirmoje vietoje, o po to visa kita.
0 Komentarai (-?):
Rašyti komentarą
<< Į pradžią