Išgąsdintas aplinkybių
Iš ten Abraomas iškeliavo Negebo srities link ir įsikūrė tarp Kadešo ir Šūro. Gyvendamas Gerare kaip ateivis, Abraomas sakė apie savo žmoną: Ji mano sesuo. Užtat Geraro karalius Abimelechas ją parsigabeno sau.
Tuomet Abraomas užtarė Dievui, ir Dievas išgydė Abimelechą. Jis pagydė ir Abimelecho žmoną bei verges, idant vėl galėtų gimdyti, nes dėl Abraomo žmonos Saros VIEŠPATS buvo padaręs visas Abimelecho namų moteris visiškai nevaisingas.
Pradžios 20,1-2; 17-18
Ar esate turėję savo gyvenime didelių baimių? Manau, kad kiekvienas iš mūsų turime baimių, tik vienų žmonių baimės yra labiau gąsdinančios nei kitų. Na, kokios čia gali būti baimės, jei turi pakankamai pajamų ir gali išgyventi? - tačiau dabar norisi kalbėti apie baimę universaliąją prasme, baimę kuri liečia kiekvieną žmogų. Vargšą, nes jis nežino kaip reikės prasimaitinti. Žmogų, kuris pasiėmė paskolą ir prarado darbą, ir nežino kaip dabar reikės galus sudurti. Arba tėvus, kuriems susirgo vaikas, o jo gydymas gali visiškai pakeisti šeimos gyvenimą. Su baiminančiomis aplinkybėmis susidursime visi, ir visi turėsime sau būdingų išgyvenimų. Tiesa, kartais bijodamiesi mes padarysime kvailų sprendimų, sprendimų kuriuos aplinkiniai stebėdami sakys na, visiškai neprotingas sprendimas. Nenoriu sakyti, kad jei tikėsite Dievu, tai mūsų sprendimai bus geri, o jei neseksime Juo tai darysime kvailus sprendimus.
Visi, kas skaitome bibliją, žinome, kad Abraomas yra žmogus sekantis Dievu. Jis rizikuodamas savo šeimos gerove paklūsta Dievo pašaukimui ir palieką klestintį Harano kraštą ir eina ten, kur jį veda VIEŠPATS. Šio ėjimo pasekmėje jis patirią sausrą ir badą Kanaano žemėje, Egipto turtus, susiskaidymą savo šeimoje, paima dar vieną žmoną, kuri jam pagimdo sūnų, kovoja kovas, kilnojasi iš vienos į kitą vietą. Tikrai, skaitome ne apie ramaus gyvenimo būdo žmogų. Dabartinėje situacijoje Abraomas atsikelia vėl į naują kraštą. Kadangi jis yra imigrantas, tai faktiškai jis šiame krašte bijo gyventi, nes jaučia pavojų dėl savo gyvybės. Taigi, jis rizikuoja priimdamas sprendimą dėl savo saugumo ir per tai praranda savo žmoną. Manyčiau, ne vienas tikintis žmogus yra dėl kvailų sprendimų praradęs savo sutuoktinį, tačiau gaila tai, kad praradusiam nebelabai yra noras jį susigražinti.
Aš manyčiau, kad daugelis šiuolaikinių krikščionių elgiasi panašiai su Kristumi. Tuo metu, kada yra patogu ir pagirtina tikėti Kristumi, visi atrodo dievobaimingi ir tokie nors prie širdies dėk, tačiau kai tik papuolama į Kristui priešišką aplinką, tikėjimas ir sekimas Kristumi tampa priimtini kaip filosofija, kuri šiek tiek įtakoja jūsų gyvenimą, tačiau su ja nėra gyvenama.
Toks požiūris visada įstums į situacija, kuomet būtent taip ir įvyks, kaip ir buvo ruoštasi. Baimės visada turi pasekmes ir jos tikrai nėra geros. Tačiau net ir kvailuose spendimuose, kuriuos padarėme iš savo baimės yra ateities, jei gyvename laikydamiesi Dievo rankos.
Pradėjome kalbėti apie šią istorija su pastebėjimu, kad Abraomas bijojo ir pridarė kvailysčių. Tai dėl savo baimių jis į tokią kvailą padėtį pastatė ir svetingąjį karalių, savo žmoną Sarą ir save pačius. Baimės dažnai trukdo pasiekti Dievo pažadus. Nes dažniausiai bijome to, ko dar nėra, to kas gali įvykti. Tačiau gyvendami tikėjime turime įvertinti, kad VIEŠPATS kuris pašaukia, taip pat padeda įveikti sunkias situacijas, todėl nėra verta koncentruotis į tai, kad gali nutikti nesėkmė.
Abraomas jau tiek metų laukia savo sūnaus, tačiau jo vis nėra. Ar nebus, kad VIEŠPATS laukia kol pasikeis jo pasaulėžiūra kai kuriais požiūriais? Ar tik Jis nelaukia, kol Abraomas išmoks pasitikėti juo ir svetimoje ir nepažįstamoje aplinkoje? Pasitikėti VIEŠPAČIU ten, kur sprendimai daromi pinigais, pažintimi, gudrumu ir yra mūsų pašaukimo paskui Kristų dalis.
Į kvailas, neprotingas ir netgi pavojingas situacijas papuola net ir labiausiai Dievui atsidavę žmonės. Todėl, šiuo požiūriu mes negalime teigti, kad tikėdamas žmogus išsprendžia visas problemas. Apskritai, žmogus kažin ar pajėgus yra spręsti problemas, jam lengviau yra jų prisidaryti.
Krikščionims šioje istorijoje yra nemaža pamoka. Labai dažnai būna, kad yra savo gyvenime gėdijimąsi Kristaus. ,,Gelbėdamiesi mes jį prarandame ir tuomet gyvename nelaimingi, vieniši, be prasmingo santykio. Ši istorija pasakoja, kad nereikia bijoti tų grėsmių kurios stato mus į nepatogią padėti, nori paversti visuomenės akyse kvailais žmonėmis, kurios ,,paima iš mūsų Kristų. Nesibaimindami ir neišsižadėdami savo tikėjimo vertybių mes galime gyventi turėdami prasmingą santykį su Juo, tai ir gyvenkime, tokiame pašaukime. Gyvenimo vaisiai yra galimi tik esant šalia Jo.
Pradžios 20,1-2; 17-18
Ar esate turėję savo gyvenime didelių baimių? Manau, kad kiekvienas iš mūsų turime baimių, tik vienų žmonių baimės yra labiau gąsdinančios nei kitų. Na, kokios čia gali būti baimės, jei turi pakankamai pajamų ir gali išgyventi? - tačiau dabar norisi kalbėti apie baimę universaliąją prasme, baimę kuri liečia kiekvieną žmogų. Vargšą, nes jis nežino kaip reikės prasimaitinti. Žmogų, kuris pasiėmė paskolą ir prarado darbą, ir nežino kaip dabar reikės galus sudurti. Arba tėvus, kuriems susirgo vaikas, o jo gydymas gali visiškai pakeisti šeimos gyvenimą. Su baiminančiomis aplinkybėmis susidursime visi, ir visi turėsime sau būdingų išgyvenimų. Tiesa, kartais bijodamiesi mes padarysime kvailų sprendimų, sprendimų kuriuos aplinkiniai stebėdami sakys na, visiškai neprotingas sprendimas. Nenoriu sakyti, kad jei tikėsite Dievu, tai mūsų sprendimai bus geri, o jei neseksime Juo tai darysime kvailus sprendimus.
Visi, kas skaitome bibliją, žinome, kad Abraomas yra žmogus sekantis Dievu. Jis rizikuodamas savo šeimos gerove paklūsta Dievo pašaukimui ir palieką klestintį Harano kraštą ir eina ten, kur jį veda VIEŠPATS. Šio ėjimo pasekmėje jis patirią sausrą ir badą Kanaano žemėje, Egipto turtus, susiskaidymą savo šeimoje, paima dar vieną žmoną, kuri jam pagimdo sūnų, kovoja kovas, kilnojasi iš vienos į kitą vietą. Tikrai, skaitome ne apie ramaus gyvenimo būdo žmogų. Dabartinėje situacijoje Abraomas atsikelia vėl į naują kraštą. Kadangi jis yra imigrantas, tai faktiškai jis šiame krašte bijo gyventi, nes jaučia pavojų dėl savo gyvybės. Taigi, jis rizikuoja priimdamas sprendimą dėl savo saugumo ir per tai praranda savo žmoną. Manyčiau, ne vienas tikintis žmogus yra dėl kvailų sprendimų praradęs savo sutuoktinį, tačiau gaila tai, kad praradusiam nebelabai yra noras jį susigražinti.
Aš manyčiau, kad daugelis šiuolaikinių krikščionių elgiasi panašiai su Kristumi. Tuo metu, kada yra patogu ir pagirtina tikėti Kristumi, visi atrodo dievobaimingi ir tokie nors prie širdies dėk, tačiau kai tik papuolama į Kristui priešišką aplinką, tikėjimas ir sekimas Kristumi tampa priimtini kaip filosofija, kuri šiek tiek įtakoja jūsų gyvenimą, tačiau su ja nėra gyvenama.
Toks požiūris visada įstums į situacija, kuomet būtent taip ir įvyks, kaip ir buvo ruoštasi. Baimės visada turi pasekmes ir jos tikrai nėra geros. Tačiau net ir kvailuose spendimuose, kuriuos padarėme iš savo baimės yra ateities, jei gyvename laikydamiesi Dievo rankos.
Pradėjome kalbėti apie šią istorija su pastebėjimu, kad Abraomas bijojo ir pridarė kvailysčių. Tai dėl savo baimių jis į tokią kvailą padėtį pastatė ir svetingąjį karalių, savo žmoną Sarą ir save pačius. Baimės dažnai trukdo pasiekti Dievo pažadus. Nes dažniausiai bijome to, ko dar nėra, to kas gali įvykti. Tačiau gyvendami tikėjime turime įvertinti, kad VIEŠPATS kuris pašaukia, taip pat padeda įveikti sunkias situacijas, todėl nėra verta koncentruotis į tai, kad gali nutikti nesėkmė.
Abraomas jau tiek metų laukia savo sūnaus, tačiau jo vis nėra. Ar nebus, kad VIEŠPATS laukia kol pasikeis jo pasaulėžiūra kai kuriais požiūriais? Ar tik Jis nelaukia, kol Abraomas išmoks pasitikėti juo ir svetimoje ir nepažįstamoje aplinkoje? Pasitikėti VIEŠPAČIU ten, kur sprendimai daromi pinigais, pažintimi, gudrumu ir yra mūsų pašaukimo paskui Kristų dalis.
Į kvailas, neprotingas ir netgi pavojingas situacijas papuola net ir labiausiai Dievui atsidavę žmonės. Todėl, šiuo požiūriu mes negalime teigti, kad tikėdamas žmogus išsprendžia visas problemas. Apskritai, žmogus kažin ar pajėgus yra spręsti problemas, jam lengviau yra jų prisidaryti.
Krikščionims šioje istorijoje yra nemaža pamoka. Labai dažnai būna, kad yra savo gyvenime gėdijimąsi Kristaus. ,,Gelbėdamiesi mes jį prarandame ir tuomet gyvename nelaimingi, vieniši, be prasmingo santykio. Ši istorija pasakoja, kad nereikia bijoti tų grėsmių kurios stato mus į nepatogią padėti, nori paversti visuomenės akyse kvailais žmonėmis, kurios ,,paima iš mūsų Kristų. Nesibaimindami ir neišsižadėdami savo tikėjimo vertybių mes galime gyventi turėdami prasmingą santykį su Juo, tai ir gyvenkime, tokiame pašaukime. Gyvenimo vaisiai yra galimi tik esant šalia Jo.
0 Komentarai (-?):
Rašyti komentarą
<< Į pradžią