Pažiūrėkime į žmonių reikmes iš kitos perspektyvos

Dienai baigiantis, prisiartino prie jo mokiniai ir prašė: „Ši vietovė tuščia, ir jau vėlyvas metas. Paleisk juos, kad, pasklidę po aplinkinius vienkiemius bei kaimus, jie nusipirktų valgyti.“ Bet Jėzus tarė: „Tai jūs duokite jiems valgyti.“ Mokiniai tada klausia: „Gal mums eiti nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?“ Jis sako: „O kiek turite duonos? Eikite ir pažiūrėkite.“ Patikrinę jie atsako: „Penkis kepaliukus ir dvi žuvis.“
Morkaus 6,35-38

Ši diena iš dalies mokiniams buvo atgaiva. Atvykę į nuošalią vietą jie randa minią žmonių, tačiau minia atėjo ne dėl mokinių, o dėl Jėzaus. Taigi, tuo metu, kai Jėzus mokino žmones, mokiniai galėjo sau atsipalaiduoti ir mėgautis laisva popiete. Tačiau štai vėl ant scenos pasirodo mokiniai su logišku patarimu Viešpačiui. Jie mato, kad yra tuščioje vietoje ir jau vėlu, taigi, reikia pradėti galvoti apie tai, kas bus vėliau. Iš dalies mokiniai šiuo atveju pasirodo rūpestingesni ir galvotesni už Viešpatį. Tačiau noriu pabrėžti žodelį - ,,pasirodo”. Ar jie yra, kitas klausimas. Beje, dažnai rūpinimasis kitais yra iš savanaudiškų paskatų.
Mokiniams atrodo, kad jau laikas sustabdyti Jėzų ir parodyti Jam realybę – štai alkani žmonės, o iki artimiausio kaimo mažiausiai valanda kelio. Laikas jau skirstytis!
Štai mes vėl susitinkame su Viešpačių kuris perviršija visus lūkesčius. Jėzus į mūsų reikmes žiūri visai iš kitos perspektyvos. Pirma, jis mato žmonių reikmes ir pats geriau žino ko žmonėms reikia. Antra, užlaikydamas žmones Jis turi sumanymą. Todėl jo pasakymas mokiniams, kad šie duotų jiems valgyti yra ne tiek orientuotas į tai, kad dabar mokiniai gavę netikėtą užduotį verstųsi per galvą mėgindami pamaitinti tūkstantines minias, kiek paraginimas pažiūrėti į savo resursus ir susimąstyti – tai yra neįmanomas dalykas.
Bažnyčia šiandien stovi maždaug tokioje pačioje pozicijoje. Pažiūrėkime į visuomenę ir jos poreikius. Matome tai, kad žmonės yra išalkę tiesos, tačiau kramsnoja visokius pop kultūros patiekalus. Na to jie garsiai nesako, būtu gėda prisipažinti, tačiau tikrovėje daugeliui išdidumas yra didžiausia problema. Pažiūrėkime į televizijos programas, į knygas knygynuose, į savo gimines ir artimuosius ir pamatysime kiek laidų, kiek pokalbių, kiek pasirinkimu padaryta kuomet aiškiai galima pasakyti - žmonės mėtosi į visokius religinės filosofijos kraštutinumus. Iš to drąsiai galime spręsti – žmonės alksta ir trokšta dvasinių tiesų. Iš dalies dauguma girdime Jėzaus balsą – duokite šiems žmonėms dvasinio maisto. Tačiau pažvelgę į savuosius resursus sakome lygiai taip pat kaip kad sakė ir šie mokiniai – turime penkis kepalus duonos ir dvi žuvis. Patiems vos vakarienei užteks. Tokia yra šiandieninė tikrovė. Mūsų pačių bažnyčios vos išmaitina savuosius pastorius, vos susimoka už patalpas ir labai mažai kuo beturi prisidėti prie socialinių tarnysčių. Padėtis yra apgailėtina. Na, o mokiniai dar turi pasiūlymą. Jie sako – mūsų biudžete yra du šimtai denarų, už juos galima nupirkti duonos, bet ar verta?
Kokią pamoką norėjo Jėzus išmokinti savo mokinius?
Pirma, mokiniai turi suprasti, kad Jėzus į pasaulio problemas žiūri visai iš kitos perspektyvos.
Antra, pamaitinęs žmones dangiškąją duona Jėzus duos žmonėms užkąsti ir žemiškosios.
Trečia, jo pasakymai, kurie yra virš loginio supratimo, ir virš fizinių galimybių parodo, kad be Dievo įsikišimo Dievo užduočių nėra įmanoma įvykdyti.
Ketvirta, prieš imdamiesi vykdyti Dievo valią mokiniai pirmiausia turi aiškiai suvokti, kad jų resursai nėra pakankami net pradėti vykdyti užduotį.
Penkta, Jėzus nori, kad jo mokiniai nusiviltų savo negalėjime, tačiau toliau vykdytų įpareigojimus, kuriuos jie yra gavę iš Viešpaties.
Šešta, Jėzus nekalba apie gailestį, Jis gailėdamasis sprendžia esamas problemas.
Ar jums yra tekę mokytis štai tokių pamokų iš Viešpaties, kurias ką tik paminėjome? Jei ne, tai tuomet reikia žinoti, kad sekančiam paskui Jėzų, reikės jas išmokti. Teks matyti, vertinti, nusivilti, aklai vykdyti nesąmoningą Jėzaus ,,užgaidą”, pasitikėti Juo ir eiti šalia tuo metu, kai Jis daro tai kas yra nesąmonė mūsų akimis.