@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Antradienis, Lapkričio 23, 2004

Abimelecho veiksmai

Abimelechas atsikėlė anksti rytą, susišaukė visus tarnus ir papasakojo jiems visa, kas buvo įvykę. Žmonės buvo baimės priblokšti. Tuomet Abimelechas pasišaukė Abraomą ir tarė jam: „Ką tu padarei! Kuo aš tau nusidėjau, kad užtraukei tokią didelę kaltę man ir mano karalystei? „Aš pamaniau, ­ atsakė Abraomas, ­ kad šioje vietoje visiškai nėra Dievo baimės, ir jie mane užmuš dėl mano žmonos.”
Pradžios 20, 8-11
ss
Kalbėdami apie Abimelechą, turime suprasti, kad tuomet jis gyveno visiškai kitokioje kultūroje, kur mąstymas turėjo visiškai kitokius pagrindus nei mūsų post modernistinėje kultūroje. Iš vienos pusės matome kultūrą, kurioje gyvuoja daugpatystė ir tai mums yra nepriimtina, žinome ir Abraomo baimes dėl kurių jis Sarą pavadino seserimi, ir tai irgi pasako šiek tiek apie kultūrą, kurioje dėl moters lengvai galėjo užmušti vyrą. Tačiau kitu atveju matome paties karaliaus ir jo žmonių reakciją sužinojus, kad Sara yra kito vyro žmona. Vadinasi Geraro karalystėje miegoti su kito vyro žmona buvo didelės kaltės užsitraukimas tam asmeniui ir netgi visuomenei.
Mūsų laikais dauguma giriasi tokiais dalykais, o čia žmonės baisisi. Ir turbūt ne be pagrindo, nes kiekvienoje kultūroje yra išlikę kažkas vertingo, ką vertina Dievas. Paties Dievo vertinimas irgi yra labai konkretus. Sara yra kito vyro žmona ir už troškimą turėti kito vyro moterį VIEŠPATS ruošiasi bausti. Tai yra nekintamas principas ir mūsų gyvenimui. Be to nuodėmė visada įtakoja ir aplinkinius žmones, nes karalius aiškiai sako, kad kaltė yra užtraukta jam ir jo karalystei.
Taigi, ką karalius daro susapnavęs tokį sapną? Geriausia būtų patikrinti faktus, tačiau jis veikia šiek tiek kitaip, faktus tikrina vėliau, tik po to, kai papasakoja apie susitikimą sapne su VIEŠPAČIU. Taip jis veikia, nes neabejoja, kad pokalbis vyko su Dievu ir dabar žino savo ligos priežastį. Taigi, mes matome šiek tiek mistinio tikėjimo žmogų, kuris yra linkęs pasitikėti daugiau tuo, ką susapnavo, nei tuo ką galima lengvai patikrinti. Beje, ir Naujajame Testamente yra mistinių istorijų, kuriomis tikėję žmonės patirdavo VIEŠPATIES veikimą. Tai moteris, kuri turėjo keistą įsitikinimą, kad reikia jai prisiliesti prie Jėzaus drabužių ir ji pasveiks. Tai ir apaštalas Paulius, kuris susapnavo makedonietį ir pakeitė savo kelionės planus. Įdomu, o kaip mes šiandien reaguotume į tokius mistinius apreiškimus, pirma imtume tikrinti faktus ar būtume linkę pasitikėti apsireiškusiu VIEŠPAČIU?
Beje, kad karalius dalijasi su kitais žmonėmis parodo, kad tikėjimas nėra privatus reikalas, ir mistinių patyrimų pasakojimai ir dalijimasis su kitais žmonėmis nėra gėdingi dalykai. Jei žmogus yra sukrėstas savo dvasioje, tai greičiausiai dėl dvasinių dalykų, kurie tikrai egzistuoja ir nori žmoguje daryti permainą.
Antras karaliaus veiksmas yra pokalbis su Abraomu. Abraomas, kaip pranašas šioje vietoje tikrai yra nevykėlis. Jis išsigando prisiimti atsakomybę, kad Sara yra jo žmona. Manydamas, kad gelbėja savo gyvybę jis išsižadėjo jos. Čia nėra ko teisinti Abraomo, nes jis pats suklaidino karalių. Jis pasakė puse tiesos. Nėra nieko žalingiau, kaip kitų žmonių sprendimuose sakyti puse tiesos. Tai yra tolygu melui. Toks gudravimas yra apgavystė, kuri dažniausiai kitą žmogų įstumia į netikėtą bėdą.
Antra Abraomo kaltė, kad jis ir toliau gudrauja teisindamasis. Dabar jis kaltino Dievą, kad šis jį ,,išvedė mane iš tėvo namų toli klajoti”, savo nelaimes Abraomas suverčia Dievui kaip ir Adomas. Gal šiuo metu, jis nežinojo, kad Dievas pavadino jį savo pranašu, ir tiesiog jis slepiasi už prietaringų priežasčių. Nė vieno Dievas prievarta nevedė eiti ir nė vienam nesakė išsižadėti savo žmonos, taigi šiuo metu jis elgėsi nevertai savo pašaukimo. Kalbėjo su karaliumi kaip pagonis su pagonimi, Dievo daugiskaitinį vardą Elohim naudodamas su daugiskaitiniu veiksmažodžiu, kai įprastai Elohim yra naudojamas su vienaskaitiniu veiksmažodžiu. Abimelechui tai skambėjo ,,kai dievai mane išvedė..”
Galbūt turime tokią nuostatą, kad Dievo pašauktieji yra idealūs šventieji. Deja šito iš Abraomo išmokti negalime. Daugelį kartų jam tiesiog pritrūksta tos šventojo etikos.
Su pranašais, kunigais, pastoriais tokie dalykai atsitinka ir tikrai dažnai būna taip, kad žmonės, kurie tikrai atsižada labai daug dėl santykio su VIEŠPAČIU, stipriai susimauna vienoje ar kitoje savo gyvenimo srityje, arba net paprasčiausiuose buitiniuose klausimuose.
Na, o koks mums yra Dievo žodis? Abimelechas išsigando tos žinios, kurią jam kalbėjo VIEŠPATS, ir ėmėsi veiksmų. Jis kalbėjo apie VIEŠPATĮ ir Jo apreiškimą savo artimiesiems, dėl savo padėties jis kalbėjosi su Abraomu, kuris per jį taip pat patyrė nuoskaudą. Abimelechas tiesiogiai reagavo keisdamas savo požiūrį ir imdamasis konkrečių jo tikėjimo įkvėptų darbų. Taigi, tai pavyzdys ir mums, kad išgirdę Dievo žodį būtume karališkai kilnūs keisti savo nuodėmingą gyvenimą darant taiką su Dievu ir netyčiniu būdu įskaudintu artimu.


0 Komentarai (-?):

Rašyti komentarą

<< Į pradžią