Ateikime pamatyti Dievo darbus

„Juk mano mintys ­ ne jūsų mintys, o mano keliai ­ ne jūsų keliai, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius ir mano mintys ­ jūsų mintis. Kaip lietus ir sniegas krinta iš dangaus ir negrįžta atgalios, kol nepalaisto žemės, kad joje dygtų ir želtų augalai, kad neštų sėklą sėjėjui ir duoną alkanam, taip ir žodis, išeinantis iš mano burnos, nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu, ir atliks, kam buvo siųstas.“
Izaijo 55,8-11

Galvoju, kaip dažnai tarpusavyje nesusišneka žmonės. Suprantama kai nesusikalba žmonės iš skritingų kultūrų, kalbantys kitokiomis kalbomis, turintys kitokius papročius, bendravimo suvokimą. Kad būtų galima suprantamai bendrauti reikia įdėti nemažai pastangų ir išmokti ne vien tik užsienio kalbos, tačiau ir tam tikrų bendravimo elgesio taisyklių ir nuolankumo, nes tikrai bus daug nesusipratimo akimirkų. Vienas rankų ženklas viename krašte gali reikšti pagyrimą, o kitame tai gali būti įžeidimas. Vienas žodis, pasakytas padrąsinimui ar paguodai, kitos kultūros žmogaus gali būti suprastas kaip paniekinimo žodis, dėl kurio gali kilti aršus konfliktas.

Kita vertus, labai daug žmonių nesusišneka, kurie yra gimę toje pačioje kultūroje, kalba ta pačia kalba ir jiems yra būdingi net panašūs pomėgiai, ir jie yra jautrūs net panašiems dalykams. Kartais išsiskiria net šeimos, kurios yra kartu išgyvenusios ne vieną dešimtmetį. Kur vis dėlto yra problema? Ar tikrai žmonės nutraukia santykius dėl ,,charakterių nesutapimo”, dėl jausmo trūkumo, ar naujų jausmų kitam žmogui? Dažniausiai tai vyksta dėl nesusikalbėjimo.
Jeigu, susikalbėti nepavyksta žmonėms, tai kaip galima žmonėms susikalbėti su Dievu? Juk VIEŠPATS labai aiškiai sako - ,,mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai”. Dievas labai skiriasi nuo žmogaus ne vien tik prigimtimi, galiomis ir mąstymu, Jis apskritai yra visiškai kitoks. Jeigu gerai peržvelgtume pasaulio religijas, tai pamatytume tai, kad daugumos pasaulių religijų dievai yra labai panašūs į žmones, tik turintys daugiau galių ir kaprizų. Dažnai tie dievai yra netgi labai reiklūs juos garbinantiems žmonėms.

Dievo apreiškimas apie save pasaulio žmonėms yra gana aiškus. Per savo žodį Jis tiesiog sako šias mintis – ,,Supraskite, aš labai skiriuosi nuo jūsų, aš visiškai kitaip mąstau, aš visiškai kitaip darau, ir tai ko siekiu įvykdau. Norėjau sukurti visatą ir sukūriau ją. Sumaniau sukruti žemę, ir padariau ją skirtingą nuo visų kitų planetų, apgyvendinau joje gyvybę ir suteikiau jai tokį grožį, kokio niekur kitur nepamatysite. Dabar šiuo laiku mano planai, yra iš pasaulio gyventojų atsirinkti tuos kurie mane myli, kurie gerbia ir su manimi sudaro amžinąją Sandorą. Šiems tikslams Aš padariau taip, kad mano Žodis būtų užrašytas, kad jis būtų skelbiamas, jo būtų mokomi pasaulio žmonės. Tuos kurie nepaniekins jo, kurie atsilieps mano kvietimui Aš padarysiu savo vaikais. Tai yra tiktais laiko klausimas.”

Buvo toks metas kada galvojau, kad Dievui nepavyks įgyvendinti savo tikslų. Pasaulio gyventojų daugėja sunkiai suvokiamu greičiu. 1960 metais žemėje gyveno 3 milijardai 26 milijonai gyventojų, 2000 metais žemėje buvo 6 milijardai 65 milijonai žmonių, dar po 25 metų paskaičiuota, kad bus 7 milijardai 834 milijonai žmonių.
Krikščionybės augimas pastaruoju metu pasaulyje yra tik 1,43% procentų per metus. Pagal statistiką netikinčių Kristumi žmonių skaičius tik gausėja, ir krikščionybė mažėja, nežiūrint to, kad daugelyje trečiojo pasaulio šalių vyksta gausūs prabudimai ir formuojasi visiškai naujos tikinčiųjų bendruomenės. Tačiau, ar kur nors Savo Žodyje Viešpats sakė, kas visi, ar didelė dauguma pasaulio gyventojų tikės Juo? Jis paliepė skelbti Evangeliją visuose kraštuose ir apmokyti įtikėjusius, ir atėjus pilnatvės laikui, įtikėjus pilnam skaičiui pagal Dievo standartus žmonių, Viešpats ateis keisdamas pasaulį. Tarp kito, Jėzus klausė tokį klausimą: ,, Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?” (Lk 18,8)

Taigi, Dievo tikslai nėra visą pasaulį apimanti viena religija, kiek pilnatvė jį įtikėjusiųjų ir išsilaikiusių šiame tikėjime. Todėl apaštalas Jonas ir sako: ,,Taigi dabar, vaikeliai, pasilikite Jame, kad, kai Jis pasirodys, turėtumėte pasitikėjimą ir, kai Jis ateis, nebūtume prieš Jį sugėdinti.” (1Jn 2,28)

Per pranašą VIEŠPATS kviečia mus ateiti pas Jį ir mėginti suvokti Jo darbus. Normalu, kad nesuprasime iš karto, normalu jei galvojate, kad tai nėra logiška, nes Dievo mintys visiškai skirtingas reikalas. Tačiau VIEŠPATS kviečia mus ne tam, kad suprastume visas Jo minčių sroves, o kad Jo artumo aplinkoje patirtume Jo meilę ir įprasmintume savo asmenybės egzistenciją.