@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Penktadienis, Liepos 15, 2005

Nauja Sandora

Štai kokią Sandorą sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, tai VIEŠPATIES žodis. Įdiegsiu jiems savo Įstatymą, įrašysiu jį jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta. Tada nebereikės bičiuliui raginti savo bičiulį ar broliui savo brolį: ‘Pažinkite VIEŠPATĮ!’ Visi, maži ir dideli, pažins mane, tai VIEŠPATIES žodis, nes jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės daugiau nebeatminsiu.“
Jeremijo 31,33-34

Šis Senajame Testamente užrašytas tikėjimo pateikimas yra tolygus Naujojo Testamento mokymo tikėjimui. Jau čia yra skelbiama Evangelija prieš Evangeliją. Kai Jėzus, kalno pamokslo metu kalbėjo apie palaiminimus, jis būtent kalbėjo apie tokį tikėjimą, kuris plūsta iš širdies gelmių, kuris yra visiškai kitokios prigimties:

„Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė.
Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti.
Palaiminti romieji; jie paveldės žemę.
Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo; jie bus pasotinti.
Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo.
Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą.
Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais.
Palaiminti persekiojami dėl teisumo; jų yra dangaus karalystė.” (Mato 5,3-10)

Kažin kuriam mėginant savo jėgomis gyventi kalno pamokslo mokymu pavyktų tai įgyvendinti savo gyvenime? Gyventi laikantis 10 Dievo atrodo galima, bet ir tai žiūrėk, nesąmoningai, arba ir sąmoningai imi ir sulaužai kurį nors vieną įstatymą. Klausantis Kristaus, gyventi pagal Jo mokymą atrodo neįmanoma, nebent žmogus turėtų būti kitokios prigimties.
Jeremijas net keturis kartus kalbėdamas apie Naująją Sandorą paminėjo – tai VIEŠPATIES žodis (31,32,33,34 e). Šio skaitinio struktūra parodo, kad ši pastraipa yra apreiškimas parodytas ypatingu gyvenimišku metu.

Kuo yra ypatinga ši Sandora? Dievas bus asmeniškas su kiekvienu individu - ,,sudarysiu, įdiegsiu, įrašysiu, būsiu”. Čia kiekvienas asmuo yra svarbus ir nė vienas nėra išskirtas iš bendruomenės. Tikėjimas ir individualumo unikalumas pasireiškia bendrume, tikėjimo bendruomenėje, kuri Jeremijo laikais buvo Izraelio namai, o šiandieniniu požiūriu yra Kristaus kūnas – Bažnyčia.

Kaip ir Senosios, Naujosios Sandoros centre liks – Įstatymas (tora), ne naujas Įstatymas, tačiau tas pats Įstatymas, kurį Dievas įdiegs ir įrašys į tikinčiųjų širdis.
Tiesa, šis Dievo žodis yra labai panašus į kalbos būdą, kuris mūsų visuomenėje yra populiarus vien dėl to, kad dabar turime gausybę kompiuterių. Mes šiandien juk sakome, kad į kompiuterius yra įdiegiamos programos, kurios atlieka joms skirtas funkcijas. Įdiegimas ir įrašymas dabar mums turėtų būti labiau suprantamas, argi ne? VIEŠPATS naudoja panašią kalbą, sakydamas, kad Jis Įstatymą įdiegs ir įrašys į žmonių širdį, t.y. į pagrindinę atminties plokštę, ir žmogus bus pažinus ir pajėgus suprasti - jis gyvena vykdydamas arba priešindamasis Dievo įstatymui.
Naujoji Sandora sukuria naują žmogų, kuris pasižymi Dievo pažinimu. Dievas įstatymą tokiam žmogui įdės į vidų, įrašys į širdį. Naujo žmogaus sukūrimas yra naujo pobūdžio, jis ne vien tik žino apie Dievo valią, tačiau žino kaip atsiliepti į šią valią.

,,Pažinkite VIEŠPATĮ”. Ką Jeremijas vadina Dievo pažinimu? Iš vienos pusės, formaliai yra įmanoma pažinti Įstatymą ir nepažinti Dievo. Skirtumas tas, kad toks žmogus ne filosofuoja, bet gyvena tikėjime Dievu. Šiuo atveju pažindamas Dievą žmogus:
1) susilaiko nuo pikto.
2) daro tai kas yra teisu, teisinga ir mylima.
3) krypsta į Dievą ištikimu paklusnumu: ,,Aš duosiu jiems širdį, kad pripažintų, jog aš esu VIEŠPATS. Jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas, nes jie visa širdimi sugrįš pas mane” (Jer 24,7).

Pažinti Dievą reiškia gyventi ne žinojimu, bet santykiu su Dievu, kuris yra ir asmeniškas, ir bręstantis, ir iššaukiantis, ir įgalinantis, ir džiaugsmingas, ir skausmingas…. Santykis su Dievu negali būti apibrėžtas ceremonija ar ritualu, verčiau yra pasižymintis pajautimu ir bendrumu, nes parašyta: ,,Visi, maži ir dideli, pažins mane.” Kaip žmogus tampa tokios sandoros dalininku, kaip jis yra priimamas į tokią tikėjimo bendruomenę? – per nuodėmių atleidimą - ,, nes jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės daugiau nebeatminsiu.“ Nėra tokio dalyko, kaip bendravimas su Dievu, jeigu nėra nuodėmių atleidimo.