@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Trečiadienis, Rugsėjo 14, 2005

Kur jaučiai?

,,Kur nėra jaučių, ten tuščios ėdžios; gausi pjūtis ten, kur stiprus jautis.”
Patarlių
14,4

Širyt beskaitant patarles štai iššoko ši eilutė ir patraukė visą mano Biblijos skaitymo dėmesį. Pagalvojau, įdomu, kodėl dabar autoriui pasirodė taip svarbu rašyti apie jaučius? Mieste gyvenančiam apskritai yra sunku pamatyti jautį (ypač šiais laikais), ir kodėl šiame patarlių rinkinyje vyduryje patarlių apie žmones yra įkišta ši patarlė apie jaučius?

Tiesa atrodo yra akivaizdi – kur nėra jaučių ten tuščios ėdžios, arba nėra jaučių ten, kur tuščios ėdžios.

Savaime suprantame niekas ėdžių neprikraus kur nėra jaučių, kam gi be reikalo gadinti pašarą, juk vis vien nėra kas jo ėstų. Jaučius didesnė tikimybė yra pamatyti ėdančius kaime, kur yra jiems ką veikti, ir kur yra daug priežasčių dėl ko juos galima laikyti.

Na Lietuvoje jaučius paprastai laiko veislei arba mėsai, Izraelyje, kada rašė šią patarlę ir daugelyje kitų kraštų jaučiai buvo juodadarbiai darbininkai žmonių maitintojai.

Suprasti kokia yra nauda iš jaučio, tam skaitome antrąją patarlės dalį: Gausi pjūtis ten, kur stiprus jautis.

Nori pamatyti stiprų jautį – eik ten kur vyksta pjūtis. Pjūtyje reikalingi stiprūs ir savo darbą patyrę darbuotojai.

Apie kokią pjūti mes dažniausiai kalbame? Na sakykime verslininkas sakytų – gera pjūtis yra grynas pelnas; ūkininkas sakytų – akivaizdu, kad gera pjūtis yra gausus derlius. Tačiau kai mes pradedame kalbėti apie dvasinius dalykus pradedame užstrigti. Kas yra gausi pjūtis? Kas tai, kai mes nekalbame apie pinigus?Gyvenimas apskritai nėra dėl pinigų ir materialinių gėrybių.

Kadangi patarlės yra ne gairės sėkmingam verslui, o gairės sėkmingam gyvenimui, turbūt turime pripažinti, kad yra kalbama apie dvasinės prigimties pjūtį. Kaip ne keista, nors ir labai norėtųsi nusimęsti atsakomybę, tačiau vis dėlto labai svarbus dvasinėje pjūtyje yra žmogiškasis faktorius – stiprus jautis besidarbuojantis pjūtyje.

Kalbu apie tai, kad bažnyčiai reikalingi juodadarbiai jaučiai. Bažnyčia, norime matyti gausų derlių? Norime matyti, kad bažnyčia būtų šaltinis sveikai visuomenei? Tuomet turėkime stiprių jaučių? Kur jų gauti? Ogi auginkime, ugdykime, skatinkime tuos kurie turi potencialą. Kalbėkime apie tai, kad Dievo jaučio darbas yra ne tiems, kurie ,,nepritapo” prie rinkos pasaulio, o tiems, kurie verti žmonių ir Dievo pasitikėjimo.

Beje, kad stiprus jautis būtų stipriu, jį reikia gerai pašerti, kitaip jis savo laiką švaistys savo pragyvenimui aprūpinti. Nepašertas jautis yra ,,nususęs” jautis, ir gaussioje pjūtyje neturės kantrybės patemti savo vežimo.

Tėvai, kalbu vyrams, nepalikime vaikų auklėjimo tik žmonoms ir auklėms ir mokytojoms, nors ir kokios nuostabios jos būtų, nes tam, kad išaugintume vyrą, šalia reikalingas vyras, pridursiu – dievobaimingas vyras. Kai tėvas vaikui sako – Dievas yra svarbu, bažnyčia yra svarbu, tarnauti Kristaus kūnui svarbu, ir parodo tai savo pavyzdžiu, tuo metu jis ,,jauną veršiuką” morališkai ir dvasiškai ruošia būti stipriu jaučiu, kuris pasirinks būti ne prie ,,aukso lovio” o ten, kur yra gausi pjūtis. Koks moters vaidmuo, ogi melstis, drąsinti ir jaunuosius ir veresniuosius deramai skirstyti prioritetus, paskatinti juos užsiimti tuo, kas yra svarbu Dievui.

Ką galvojate apie šiuos žodžius?

0 Komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

<< Į pradžią