@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Antradienis, Liepos 19, 2005

Nauja širdis

Jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas. Vieną širdį ir vieną kelią duosiu jiems, kad jie mane visuomet garbintų savo pačių labui, o po jų savo vaikų gerovei. Sudarysiu su jais amžiną Sandorą, niekuomet nuo jų nenusigręšiu ir nesiliausiu daryti jiems gera. Į širdį jiems įdiegsiu pagarbą man, kad jie nuo manęs nesigręžtų. Džiaugsiuosi jais, man bus džiugu daryti jiems gera; visa savo širdimi ir siela atsodinsiu juos tvirtai šitame krašte.“
Jeremijo 32,38-41

Kažkodėl yra taip, kad skausmas, kančia ir tamsa ne vien tik kenkia žmogui (kaip dažniausiai atrodo iš pradžių), bet jį ir gydo, stiprina, ugdo viltį ir tikėjimą. Babilono kariuomenei apsupus Jeruzalę, pranašas Jeremijas buvo suimtas ir uždarytas į kalėjimą, kadangi jis kalbėjo politiškai ,,žalingus” pamokslus. Kas žino, kiek laiko jam teko ten būti, tačiau tai buvo pakankamai skausminga, nes apsuptas miestas pradėjo badauti, žmonės tarpusavyje riejosi, ir žinoma politikai ir teisėjai turėjo daugiau kas veikti, nei spręsti kalinių bylas.

Šiuo metu kalėjime esantis Jeremijas rodo pavyzdį visiems, kurie gyvena širdies tikėjimu. Tokį pavyzdį sau turėdamas apaštalas Paulius, taip pat būdamas uždarytas kalėjime rašo laišką Filipiečiams, kuriame, kęsdamas kalėjimo aplinką, drąsina tikinčiuosius jiems sakydamas: ,,Visuomet džiaukitės VIEŠPATYJE! Ir vėl kartoju: džiaukitės! Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti! (Fil 4,4-5).

Pagalvokime, kas gali džiaugti aplinkybėse, į kurias yra siunčiami nusikaltėliai? Tiktais žmogus, kurį apleido sveika nuovoka, arba žmogus esantis kitokios prigimties. Štai apie šios kitokios - naujos prigimties žmogų, iš Dievo ir išgirdo pranašas Jeremijas. Tamsiame ir niūriame kalėjime, jam buvo apreikšta žinia, apie naują žmoniją, apie naują Dievo sandorą, kuri keis žmones iš vidaus.
Kentėdami žmonės dažniausia klausia, kodėl man yra skirtas kentėjimas? Ar aš negalėčiau gyventi normaliai, kaip kiti žmonės, be bereikalingų kančių? Kentėjimo negalima izoliuoti nuo laiko ir nuo aplinkybių. Kentėjimas išimtas iš laikmečio ir aplinkybių konteksto stumia žmogų į protinę ligą arba į žmogaus vertės praradimą.

Atstumtam, paniekintam, sukvailintam pranašui per kentėjimą yra apreiškiama Dievo valia, jam yra duodami padrąsinimo ir vilties žodžiai, kuriuos jis turi perteikti dėl savo nuodėmių kenčiančiai tautai, ir suprantama ateities žmonijai. Todėl, neklauskime kodėl, o žiūrėkime į savo širdį ir į VIEŠPATĮ, klauskime, - o kaip dabar galiu mylėti šiuos žmones, kaip šis kentėjimas mane dabar vienija su VIEŠPAČIU?
Kas šioje pranašui apreikštoje žinioje yra tokio ypatingo? Kuo ši Nauja Sandora pakeis žmogų?
Svarbiausia, tai Dievo garbinimas, kuris reikalingas ne Dievui, bet žmogui. Izraelitai užsitraukė kaltę, nes jie nukrypo nuo VIEŠPATIES garbinimo prie stabų. Jeigu žmogus negarbina VIEŠPATIES, tuomet jis pasitiki kažkuo kitu, kas jau yra stabmeldystė.

Kuo pasižymi naujoji VIEŠPATIES žmonija?
· Vienybe
· VIEŠPATIES Garbinimu: a) savo pačių labui b) savo vaikų gerovei.
· Pagarba VIEŠPAČIUI
· VIEŠPATS džiugiai darys jiems gera

Šios apreiškimas, kuris buvo suteiktas pranašui Jeremijui, išsipildė Dievo Sūnui atlikus visų amžių auką ant kryžiaus Golgotoje. Kita vertus, net ir Naujos Sandoros žmonėms, kuriems į širdį jau yra įdiegtas įstatymas ir įrašytas jų mintyse, yra duodamas padrąsinimo žodis. Laiške Hebrajams 10,23-25 autorius atspindėdamas Jeremijo mintis apie Naują Sandorą, duoda praktinius nurodymus šiems tikintiesiems sakydamas: ,,Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas tas, kuris yra davęs pažadus; sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Nepraleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiate besiartinančią dieną”.

1 Komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

<< Į pradžią