Malda

kartais meldžiuosi į pagalbą pasitelkdamas airių jezuitų projektą "sakrali erdvė" (arba "šventa vieta"). anksčiau veikdavo ir lietuviška svetainė, bet pastaruoju metu veikia tik pirmas jos puslapis, o pačios maldos programavimą jie kaip ir užmetė.

šiandien dėmesį patraukė tokie jėzaus žodžiai:

„²¹ ...Argi žiburys atnešamas pakišti po indu ar po lova? Argi ne įstatyti į žibintuvą?! ²² Juk nėra nieko slapta, kas neturėtų būti atidengta, ir nieko paslėpta, kas neišeitų aikštėn. ²³ Jei kas turi ausis klausyti, teklauso!“

iš evangelijos pagal morkų, 4-tojo skyriaus

viskas, kas uždengta, turės būti atidengta. niekas neliks paslėpta, nes ateis laikas, kai stovėsim tokie, kokie esam - be pasigamintų kaukių, be pagražinančio makiažo, be slepenčių trūkumus detalių ar skraisčių...
viskas, kas uždengta, bus atidengta.

dalinuosi su jumis ir suprantu, kad dažnai pats taip negyvenu. tikrai, nenoriu, kad mane kas laikytų "guru", labiau "dvasišku", nei kiti. norėčiau, kad bent kas nors mane laikytų gyvenimo pakeleiviu, kartu ieškančio to siauro kelio, kuriuo galima nueiti į "šventą vietą". norėčiau, kad mano gyvenimas būtų pažymėtas tikrumu, o ne apsimetinėjimu.