Dievas duoda pabaigą
O Dievas jam tarė: Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei? Taip būna tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą.
Luko 12,20-21
Jėzaus pasakojimas nesibaigia ,,ir turtingas žmogus ilgai ir laimingai gyveno, alų midų gėrė, linksmai pokyliavo ir pasitenkinęs visais malonumais palikdamas šį pasaulį persikėlė į Dangaus karalystę.
Gyvenime kaip ir kine, yra pradžia, drama ir pabaiga. Gyvenimo dramos siužetas labai daug sprendžia, kokia yra Dievo duodama gyvenimo pabaiga. Jėzaus pasakojime Dievas joje yra pagrindinis veikėjas. Kiekvienam iš mūsų yra iš anksto numatyta gyvenimo pabaiga, todėl mes turime sau atsakyti šį klausimą: O kodėl mes mirštame? Dabartyje mūsų aktualiausias klausimas yra ,,Kaip mums gyventi?, bet Dievas nori, kad pasvarstytume - ,,Kodėl mes mirštame?
Beje, kaip turtai padeda pasiruošti mirčiai? Šio žmogaus situacijoje turtai pakenkė pasiruošti mirčiai, nes jam kvaila buvo galvoti apie tai, kad gali tekti mirti, kai gyvenimas yra toks geras ir malonus. Taip pat ir to vyro situacijoje, kuris iš minios paprašė Jėzaus dalyvauti dalybose, turtai mirštančiajam pakenkė. Tėvas mirė ir vaikai susipyko besidalydami turtą, nes apie testamentą galvoti atrodė pernelyg anksti, taigi turtai patarnavo ne šeimos vienybei ir tarpusavio meilei puoselėti, o tapo priežastimi, dėl kurios brolių santykiai pašlijo, atsirado nuoskaudos ir pykčiai ir net velionio tėvo vardas tapo laikomas ne pagarboje.
Pastebėkime tai, kad gyvenimo pabaigoje Dievas vis dėlto nori mus matyti turtingais, tačiau Dievo samprata ta, kad mums geriausia būti turtingais pas Dievą. Kas iš mūsų nenori būti turtingas? Kiekvienoje kompanijoje atsiras vienas du žmonės, kurie sakys na dar ko, aš ir taip laimingai gyvenu, kam man tie rūpesčiai? Turtingas žmogus turi didesnes galimybes keisti aplinkybes, nei vargšas žmogus, todėl ir turtingo žmogaus darbai yra didesni ir turtingam žmogui suteikta didesnė atsakomybė negu vargšui. Dievas mus nori matyti iniciatyviais ir keičiančiais pasaulį, tokia ir buvo duota užduotis po žmogaus sukūrimo valdyti ir vadovauti pasauliui, taigi matome svarbu turėti galimybes ir atsakomybes. Tačiau būti turtingu pas Dievą yra žymiai svarbiau, negu būti turtingu pasaulyje, nes toks žmogus per santykį su Dievu yra labiau pajėgus keisti aplinkybes, negu žmogus, kuris yra turtingas tik dėl savęs.
Vis dėlto, kaip mes turime gyventi tame supratime, kuomet gyvename su žinojimu apie gyvenimo pabaigą? Turtingas ūkininkas sulaukė aiškaus savo gyvenimo įvertinimo. Dievas jam tarė - ,,Kvaily!, kai tuo tarpu žmonių visuomenėje jam sakė - ,,na ir šaunuolis tu, apsukrus, moki gyventi.
Šį žodį ,,afron Jėzus naudodavo viešai, prieš tai jis buvo sakęs ,,Neišmanėliai (afron)! Argi išorės kūrėjas nėra sukūręs ir vidaus?! (Lk 11,40). Graikų kalbos žodynas sako, kad šio žodžio prasmė yra
be priežasties, bejausmis, kvailas, durnas, be inteligentiškų atspindžių, veikiantis neapdairiai. Taigi, kvailumas yra trumparegiškume ir universalių dėsnių nesupratime. Niekas kūdikio nevadina kvailiu dėl to, kad jis nemoka elementarių gyvenimo dalykų, tačiau jeigu suaugęs žmogus yra išlikęs kūdikiu savo elgsena ir mąstysena, tuomet tokiam žmogui apibūdinti yra naudojamas žodis afron.
Na nė vienam nesinori būti pavadintu kvailu. Kai tai sako koks nors neišmanėlis tai jokio skirtumo, kaip liaudies patarlėje sakoma ,,kas ant kito sako, tas ant savęs pasisako. Tačiau kai tai išgirsti iš autoritetingo ir garbingo asmens, tuomet yra labai nemalonu. Kaip vis dėlto yra su tais pasaulio ir dangaus turtais? Kaip tapti turtingu pas Dievą, ir kaip geriausia yra būti turtingu ir šio pasaulio ir dangaus pasaulio piliečiu?
Jaunystėje teko daug dirbti statybose ir per savo rankas perleisti šimtus, o gal ir tūkstančius plytų. Kaip būtų, jeigu dirbdamas statybose ir stovėdamas grandinėje per kurią keliauja plytos, jas ne perleistum, o dėtum šalia savęs į krūvelę? Akivaizdžiai gautum pylos, nes plytos toks dalykas, kuris labai gerai matosi ir yra būtinai reikalingos, kad būtų statomas namas.
Tačiau jei gyvenime per tavo rankas Dievas nori kažką statyti ir per jas jis leidžia gausybę savo gerovės, su tuo tikslų, kad tu tai perduotum kitam asmeniui, o tu dediesi tai į šalį, nutraukdamas perdavimo grandinę? Kaip tada atrodo? - esi apsukrus, ir iš gyvenimo moki pasiimti tai kas yra reikalinga tau, ar esi naivus ir neišmintingas Dievo gėrybių vagišius?
Tai ką reiškia tapti turtingu pas Dievą? Jeigu statybose dirbdamas žmogus atlikdamas savo darbą sąžiningai gauna atlygį, tai argi Dievas neatlygins kiekvienam, kuris sąžiningai atliks savo vaidmenį Jo karalystės tarnyboje? Pas Dievą mes turtėjame, jam tarnaudami. Panaudodami tuos gabumus, kuriuos Jis mums davė Jo vardo garbei, panaudodami tas žemiškąsias gėrybes Jo vardo garbei, paskirdami savo laiką Jo vardo garbei, atlikdami tarnavimą, kokio nenori imtis niekas kitas Jo vardo garbei, per savo rankas ištikimai perleisdami tai, ką per mus nori atlikti Viešpats, mes taip užsidirbame turtus Dangaus karalystėje.