Ateikime sudaryti Sandorą
Aš sudarysiu su jumis amžinąją Sandorą, remdamasis savo ištikimąja meile Dovydui. Štai padariau jį liudytoju tautoms, vadu ir tautų valdovu. Ir tu pašauksi tautą, kurios nepažinai, o tautos, kurios tavęs nepažino, bėgs pas tave dėl VIEŠPATIES, tavo Dievo, ir dėl Izraelio Šventojo, kuris tau suteikė tokią garbę. Ieškokite VIEŠPATIES, kai galima jį rasti, šaukitės jo, kai jis arti. Tepalieka nedorėlis savo kelią ir nusidėjėlis savo kėslus! Tegrįžta jis pas VIEŠPATĮ, kad jo pasigailėtų, pas mūsų Dievą, nes jis labai atlaidus.
Izaijo 55,3b-7
VIEŠPATIES pakvietimas ateiti į Jo artumą neabejotinai yra su tam tikru iššūkiu kiekvienam pakviestajam. VIEŠPATIES akivaizdoje jis bus pakviestas su Juo sudaryti Sandorą. Tuo pačiu šioje pranašystėje skaitome stiprų raginimą ieškoti VIEŠPATIES, kai Jį galima dar rasti, šauktis Jo, kai Jis dar yra arti. Daugelio žmonių sampratoje VIEŠPATS yra kažkur toli, tolimoje šalyje į kurią nukeliausime po mirties, tačiau Izaijas teigia priešingai sakydamas, kad būtent dabar šiuo metu Jo reikia ieškoti, nes šio gyvenimo metu VIEŠPATS yra pasiruošęs atsiliepti, kai Jo šaukiasi, pasigailėti to, kuris pas Jį sugrįžta.
Sandoros visiems mums yra įprastas dalykas. Šiais laikais mes tai vadiname sutartimis, kada dažniausiai dvi pusės susitaria dėl tam tikrų įsipareigojimų ir ribų jų santykiuose. Taip yra visur, kur susipina žmonių santykiai: versle, bendruomenėse ir netgi tautų tarpe.
Viena iš reikšmingiausių Sandorų, su kuria visi esame susipažinę yra šeimos sandora. Ji prasideda nuo vyro ir moters santuokos sutarties. Ši sutartis yra ir įpareigojanti, tačiau tik tokios sutarties kontekste žmogus gali patirti laimę (o kartais ir sugriauti savo ir kito šeimos nario gyvenimą, jei yra neatsakingas požiūris į šią sandorą), gali planuoti savo išlikimo ateitį. Mūsų visuomenėje, ypač populiariuose žurnaluose yra nemažai straipsnių apie poras, kurios jau gyvenusios ne vienerius metus, net susilaukusios vaikų nusprendė pagaliau susituokti. Kodėl vis dėlto tuoktis, kodėl yra reikalinga ta šeimos sandora, juk galima gyventi nesituokus ir iki gilios senatvės? Gyventi gal ir galima, tačiau tokie santykiai neteikia tokio pasitikėjimo, nes tik ten džiugia širdimi yra sudaromos Sandoros, kur yra pasitikėjimas vienas kitu, o kai pasitikėjimo nėra, tuomet yra Sandoros sudarymas yra primestinis, ja yra abejojama .
Pamėginkime įsivaizduoti šalies Prezidentą, kuris jį išrinkusiai tautai neduoda jokios priesaikos. Kodėl man dabar jums prisiekti tuos dalykus, nepasitikite manimi, ar ką? galėtų sakyti jis. Tik priesaikos ir Sandoros dėka fizinis asmuo gali būti prezidentu ar Seimo nariu. Tik Sandoros dėka kažkada svetimas žmogus tampa šeimos nariu. Tik Sandoros kontekste asmeniui gali būti patikėtos kažkokios labai brangios vertybės.
Ko nori iš mūsų Dievas? Kodėl Jis žadina mums tas mintis apie savo Sandorą? Ogi, kad nebūtume Jam svetimi, kad galėtume būti Jo karalystės dalininkais, taptume Jo bendradarbiais ir Jis galėtų mums suteikti tą apstų gyvenimą, kurio taip trokštame. Kas bus, jeigu mes be Sandoros sutarties tikėsime Dievu ir tarnausime Jam? Ogi nieko nebus, nes nepasitikėdami Dievu, mes Jam paprasčiausiai net nesuteiksime progos veikti mūsų gyvenime.
Kai skaitome Izaiją, matome, kad Dievas ne šiaip kiekvienam perša savo Sandorą, tačiau Izraelitams. Jis mini, kad dėl savo meilės Dovydui, kuris buvo jų karalius, Jis pasiryžęs su jais sudaryti Sandorą. Taigi, Jo sandora nėra taip lengvai gaunama, turi būti kažkoks už mus laiduojantis užtarėjas, kuriuo pasitikėdamas VIEŠPATS sudarytų su mumis Sandora.
Sudaryti su VIEŠPAČIU Sandorą yra garbės reikalas. Kai jau tiek daug kalbame apie Sandorą, kurią VIEŠPATS sudaro su žmonėmis, tai turbūt dabar klausiame, kaip ta Sandora atrodo mūsų gyvenimo kontekste?
Per krikštą Viešpats Jėzus įėjo į savo misijos tarnavimą, per krikšto Sandorą pradėjo formuoti pirmoji Kristumi sekanti tikinčiųjų bendruomenė, krikštu su Viešpačiu sudarė sutartį apaštalas Paulius ir krikštas yra neatšaukiama Sandora tarp Dievo ir Juo tikinčių žmonių, net ir 21 amžiuje.
Pakvietimas VIEŠPAČIU patikėjusiems žmonėms yra ateiti ir priimti šią Sandorą ir jos laikytis. Kristus yra mūsų užtarėjas, ir per Jį mes Sandora esame surišami su Dievu. Ateikime prie VIEŠPATIES Juo pasitikėdami, ateikime nesiožiuodami, nedemonstruodami savo nepriklausomumo, savo protingumo, savo išskirtinumo. Tie kurie iš grynos širdies tiki privalo žengti šį pasitikėjimo žingsnį ir krikštytis Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Tiems, kurie jau yra su VIEŠPAČIU sudarę krikšto Sandorą, prisiminti ir atnaujinti krikšto įžadus, sekti Jėzumi skelbiant Jo Evangeliją Dievo nepažįstantiems žmonėms ir įtikėjusiems perteikti šį mokymą.
Izaijo 55,3b-7
VIEŠPATIES pakvietimas ateiti į Jo artumą neabejotinai yra su tam tikru iššūkiu kiekvienam pakviestajam. VIEŠPATIES akivaizdoje jis bus pakviestas su Juo sudaryti Sandorą. Tuo pačiu šioje pranašystėje skaitome stiprų raginimą ieškoti VIEŠPATIES, kai Jį galima dar rasti, šauktis Jo, kai Jis dar yra arti. Daugelio žmonių sampratoje VIEŠPATS yra kažkur toli, tolimoje šalyje į kurią nukeliausime po mirties, tačiau Izaijas teigia priešingai sakydamas, kad būtent dabar šiuo metu Jo reikia ieškoti, nes šio gyvenimo metu VIEŠPATS yra pasiruošęs atsiliepti, kai Jo šaukiasi, pasigailėti to, kuris pas Jį sugrįžta.
Sandoros visiems mums yra įprastas dalykas. Šiais laikais mes tai vadiname sutartimis, kada dažniausiai dvi pusės susitaria dėl tam tikrų įsipareigojimų ir ribų jų santykiuose. Taip yra visur, kur susipina žmonių santykiai: versle, bendruomenėse ir netgi tautų tarpe.
Viena iš reikšmingiausių Sandorų, su kuria visi esame susipažinę yra šeimos sandora. Ji prasideda nuo vyro ir moters santuokos sutarties. Ši sutartis yra ir įpareigojanti, tačiau tik tokios sutarties kontekste žmogus gali patirti laimę (o kartais ir sugriauti savo ir kito šeimos nario gyvenimą, jei yra neatsakingas požiūris į šią sandorą), gali planuoti savo išlikimo ateitį. Mūsų visuomenėje, ypač populiariuose žurnaluose yra nemažai straipsnių apie poras, kurios jau gyvenusios ne vienerius metus, net susilaukusios vaikų nusprendė pagaliau susituokti. Kodėl vis dėlto tuoktis, kodėl yra reikalinga ta šeimos sandora, juk galima gyventi nesituokus ir iki gilios senatvės? Gyventi gal ir galima, tačiau tokie santykiai neteikia tokio pasitikėjimo, nes tik ten džiugia širdimi yra sudaromos Sandoros, kur yra pasitikėjimas vienas kitu, o kai pasitikėjimo nėra, tuomet yra Sandoros sudarymas yra primestinis, ja yra abejojama .
Pamėginkime įsivaizduoti šalies Prezidentą, kuris jį išrinkusiai tautai neduoda jokios priesaikos. Kodėl man dabar jums prisiekti tuos dalykus, nepasitikite manimi, ar ką? galėtų sakyti jis. Tik priesaikos ir Sandoros dėka fizinis asmuo gali būti prezidentu ar Seimo nariu. Tik Sandoros dėka kažkada svetimas žmogus tampa šeimos nariu. Tik Sandoros kontekste asmeniui gali būti patikėtos kažkokios labai brangios vertybės.
Ko nori iš mūsų Dievas? Kodėl Jis žadina mums tas mintis apie savo Sandorą? Ogi, kad nebūtume Jam svetimi, kad galėtume būti Jo karalystės dalininkais, taptume Jo bendradarbiais ir Jis galėtų mums suteikti tą apstų gyvenimą, kurio taip trokštame. Kas bus, jeigu mes be Sandoros sutarties tikėsime Dievu ir tarnausime Jam? Ogi nieko nebus, nes nepasitikėdami Dievu, mes Jam paprasčiausiai net nesuteiksime progos veikti mūsų gyvenime.
Kai skaitome Izaiją, matome, kad Dievas ne šiaip kiekvienam perša savo Sandorą, tačiau Izraelitams. Jis mini, kad dėl savo meilės Dovydui, kuris buvo jų karalius, Jis pasiryžęs su jais sudaryti Sandorą. Taigi, Jo sandora nėra taip lengvai gaunama, turi būti kažkoks už mus laiduojantis užtarėjas, kuriuo pasitikėdamas VIEŠPATS sudarytų su mumis Sandora.
Sudaryti su VIEŠPAČIU Sandorą yra garbės reikalas. Kai jau tiek daug kalbame apie Sandorą, kurią VIEŠPATS sudaro su žmonėmis, tai turbūt dabar klausiame, kaip ta Sandora atrodo mūsų gyvenimo kontekste?
Per krikštą Viešpats Jėzus įėjo į savo misijos tarnavimą, per krikšto Sandorą pradėjo formuoti pirmoji Kristumi sekanti tikinčiųjų bendruomenė, krikštu su Viešpačiu sudarė sutartį apaštalas Paulius ir krikštas yra neatšaukiama Sandora tarp Dievo ir Juo tikinčių žmonių, net ir 21 amžiuje.
Pakvietimas VIEŠPAČIU patikėjusiems žmonėms yra ateiti ir priimti šią Sandorą ir jos laikytis. Kristus yra mūsų užtarėjas, ir per Jį mes Sandora esame surišami su Dievu. Ateikime prie VIEŠPATIES Juo pasitikėdami, ateikime nesiožiuodami, nedemonstruodami savo nepriklausomumo, savo protingumo, savo išskirtinumo. Tie kurie iš grynos širdies tiki privalo žengti šį pasitikėjimo žingsnį ir krikštytis Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Tiems, kurie jau yra su VIEŠPAČIU sudarę krikšto Sandorą, prisiminti ir atnaujinti krikšto įžadus, sekti Jėzumi skelbiant Jo Evangeliją Dievo nepažįstantiems žmonėms ir įtikėjusiems perteikti šį mokymą.
0 Comments:
Post a Comment
<< Home