@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Antradienis, Liepos 12, 2005

Ateikime eiti į namus

Taip! Džiaugsmo kupina širdimi išeisite ir būsite saugiai vedami į namus. Kalnai ir kalvos, jus išvydę, pratrūks džiaugsmo giesme, visi medžiai laukuose ims jums ploti. Vietoj erškėčių augs kiparisai, vietoj dilgėlių ­ mirtos. Ir visa tai ­ VIEŠPATIES šlovei, kaip amžiais nemarus ženklas.
Izaijo 55,12-13

Pranašas atėjimą pas VIEŠPATĮ pristato kaip kelionės pradžią, kurioje išgirstame pasakojimus apie esančią Karalystę, į kurią esame paskatinti eiti. Šioje žemėje mes tiktais pajaučiame Karalystės skonį. Kiekvienas žmogus gyvenantis žemėje nori turėti savo namus. Namų samprata dėl asmenybės, kultūros, auklėjimo sąlygų yra skirtinga, tačiau tikrovėje kiekvienas nori turėti namus pagal savo svąjonę. Net ir gerai žinoma lietuviškos muzikos roko grupė Hiperbolė turi dainą, kurios pagrindinė mintis yra - ,,Kaip gera turėti namus!”
Mūsų namai dažniausiai yra tapatinami su būstu, kuriame gyvename, kur jaučiamės patogiai, kur esame saugūs. Asmeniškai man jaunam niekada nebuvo svarbu, ar tas būstas buvo mano tėvų, ar valstybės, ar nuomojamas, ten kur gyvenau ten ir buvo mano namai, tačiau turint savo šeimą, tai tapo labai svarbu.
Įprastai namai žmogui yra vienas iš brangiausiai vertinama nuosavybės forma. Ypač šiuo metu matome, kaip žmonės stengiasi įsigyti sau būstą mokėdami labai didelę kainą. Daugelis žmonių pasirašo tokias paskolų sutartis ir moka bankui tokias palūkanas, kad jiems beveik nieko nelieka normaliam gyvenimui. Tikrai, įsigyti savo būstą ir jame turėti savo namus yra daugelio svajonė, ir kartasi į tą svajonę yra sudedamos visos žmogaus gyvenimo pastangos ir viltys.
Ką apie namus mums kalba VIEŠPATS? Apie tai galime kalbėti stebėdami izraelitus, kurie paveldėjimu iš VIEŠPATIES gavo žemę. Kiekviena giminė gavo tam tikrą savo žemės teritoriją ir ta teritorija turėjo išlikti ir priklausyti tiktais tai giminei. Jeigu žmogus bankrutuodavo ir norėdavo parduoti savo žemės sklypą, tai jo kaina priklausydavo nuo to, kiek laiko liko iki šabo metų, kurie būdavo paskelbiami kas 49 metai. Taigi, jeigu žemės sklypas yra parduodamas 40 metų prieš šabo metus, tuomet jo kaina galėjo būti labai aukšta, ir ji kasmet krisdavo artėjant šabo metais. Paskelbus šabo metus, visos šeimos atgaudavo savo protėvių žemes ir vėl nauja karta galėdavo triūsti dirbdama savo paveldo žemę.
Tiesa, iš dvylikos genčių Levitai neturėjo savo žemės, nes VIEŠPATS jiems buvo įsakęs gyventi tiktais miestuose ir užsiimti VIEŠPATIES reikalais.
Tačiau net ir tokia gana tobula sistema, kurią VIEŠPATS davė Izraelitams, nepadėjo jiems išlaikyti savo namų. Dėl savo nuodėmių jie prarado savo žemes, ir dabar yra ištremti į Babiloną, kuriame nėra jokio noro įsikurti pastoviam gyvenimui, tačiau tuo pačiu nėra ir pasirinkimo. Jie nusidėjo Dievui ir dabar yra tremtiniai. Tiesa, jų gyvenimo sąlygos geresnės nei jų protėvių, kurie buvo vergais Egipte, tačiau vis vien jie svetimšaliai ir ateiviai.
Ką VIEŠPATS sako šiems žmonėms? Jūs triūsiate, jūs vargstate, mokate ir esate nei pasisotinę, nei laimingi. Jūs kuriate viską savo jėgomis ir jums gaunasi šnipštas. Ateikite pas Mane, ir pamatysite, kaip Aš parvesiu jus į namus. Tikėkite manimi, ir pamatysite kaip sugražinsiu jus į tėvynę, į gimtąją Jeruzalę.
Šiuos VIEŠPATIES žodžius mes drąsiai galime taikyti ir savo gyvenimo kontekste. Kiekvienas iš mūsų nori turėti gyvenimą, ir nori gyventi unikaliai gerai, taip kad gyvenimo pabaigoje galėtume pasakyti – savo gyvenimą nugyvenau vertai.
Žinot ką mes darome? Mes kažkodėl norime mokintis gyventi ne ateidami pas Dievą, o stebėdami kaip gyvena visuomenės žmonės. Nustokime mąstyti apie tai kas yra prestižas, kuo galima didžiuotis, nustokime siekti individualistinės laimės. Būdami Sandoroje su VIEŠPAČIU, Jį garbindami, Juo pasitikėdami ir atiduodami Jam visą šlovę pamatysime kaip Jis veiks rūpindamasis mūsų širdyje įdėtais troškimais.
Jis sako, kad mūsų gyvenimą stebės visa kūrinija ir ji džiaugis mūsų sėkme, kad mes einame paskui VIEŠPATĮ. Medžiai laukuose mums plos, kalvos džiūgaus, ant savo valgio stalo turėsime ne tik duonos, bet ir pyragų, ir turėsime net kuo pasipuošti. Tai bus VIEŠPATIES šlovės atspindžiai mūsų gyvenimo buityje.
Ateikime pas VIEŠPATĮ, kad galėtume su Juo eiti ir turėti savo namus, ne vien tik šioje žemėje, bet amžinoje Karalystėje.

0 Comments:

Post a Comment

<< Home