Atsistokim pasibylinėti
Mano gynėjas arti; kas drįs su manimi bylinėtis? Stokime vienas prieš kitą teisman! Kas kelia bylą prieš mane? Tegu man prisistato! Štai Viešpats DIEVAS man padeda; kas gi mane pasmerks? Jie visi sutrūnys kaip drabužis, kandys juos sugrauš. Kas iš jūsų bijo VIEŠPATIES ir paklūsta jo tarno balsui? Kas gyvena naktyje be šviesos, pasitikėdamas VIEŠPATIES vardu ir neabejodamas savo Dievu? Visi jūs, kurie kuriatės ugnį ir žiebiatės deglus, gyvenkite pagal savo ugnies šviesą ir pagal deglus, kuriuos įsižiebėte! Nuo mano rankos tai pareina: jūs gulsite į skausmo patalą.
Izaijo 50, 8-11
Kalba šiame tekste eina apie teismą, ir ne tokį, kada viena pusė turi visą valdžią ir galią, o kita yra bejėgė ir priversta paklusti, todėl yra kalbama klausimais kas su manimi bylinėsis? Tai yra, kas turi prieš mane nuoskaudų? Ką aš apgavau? Su kuo pasielgiau neteisingai? Kam pasakiau tokius žodžius, kurie sugriovė jo gyvenimą?
Ne kartą teko sutikti žmonių, ir kartais mes patys tokie esame, kurie turime neigiamų emocijų prieš Jėzų. Dažniausiai tok s mūsų nepasitenkinimas yra išreiškiamas tokiomis mintimis - ,,Aš tau paaukojau tokią auką, o tu palikai mane be duonos; Aš tau atidaviau savo gyvenimą, o žiūrėk, ką tu su juo padarei dabar stoviu išsižergęs ir nežinau į kurią pusę man reikia eiti; Aš tau meldžiuosi, tau skiriu laiką, o žiūrėk, šitas bedievis kaip gyveno geriau už mane, taip ir toliau gyvena už mane geriau; Aš tau tarnauju, o tu negali man surasti antros pusės; Aš tau tiek daug atiduodu, o tu negali man net sveikatos pataisyti, kad galėčiau gyventi prasmingą gyvenimą!
Manau, kad per visą tą krikščionybės istoriją, atsiras gana ilga eilė tikėjusių Jėzumi, kurie norės su Juo bylinėtis, dėl juos ištikusių nepatogumų, bėdų, persekiojimų. Na, taip, tokių žmonių yra, ir jie, tiesą kalbant, tiki ne šlovingą Viešpatį, kurį Jie garbina, o Viešpatį tarną, kuris jiems netinkamai tarnauja. Kaip Jėzus atsakys tokio bylinėjimosi dieną? Sunku tokį klausimą atsakyti, tačiau jei pas mane žmonės eitų su tokiomis pretenzijomis tai atsakyčiau prisiliesk prie šio veido, nuo kurio piktadariai rovė barzdą, pažvelk į šią nuplaktą nugarą, kur nėra nė lopinėlio sveikos odos, pažiūrėk į šią galvą, ant kurios buvo pamautas erškėčių vainikas, pažvelk į suluošintą kūną, pasižiūrėk į šias rankas, kurios dėl tavęs buvo prikaltos prie kryžiaus, pažiūrėk į perdurtą šoną ir apsvarstyk mirties kančią ir kainą.
Galbūt dėl šios priežasties, Jėzus jau iš anksto sako, kad nėra tokio, kuris Jį galėtų pasmerkti, beje, kas drįs Jį smerkti? Yra daugelis su pretenzijomis, tokių visada bus.
Tiesa, yra daug tokių kurie Jį smerkia. Pati bažnyčios istorija tai tvirtina. Daugybė žmonių, pasitikėdami Jėzumi paaukojo savo gyvybes, patyrė persekiojimus, susilaukė iš aplinkinių nepalankumo ir paniekos. Tai yra tikrų tikriausias pasmerkimas. Dėl Jėzaus vardo daug nelaimių gali ištikti juo pasitikinčiu žmogumi.
Jis pats sako: Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas (Mt 10,22). Tada jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite visų tautų nekenčiami dėl mano vardo (Mt 24,9). Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas (Mk 13,13). Ir kiekvienas, kas paliko namus ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar žmoną, ar vaikus, ar laukus dėl mano vardo, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą (Mt 19,29).
Taigi, pasitikėti Jėzumi ir sekti juo yra turėti lūkesčių, kad visa tai gali atsitikti ir mums. Na, o kaip tada su pretenzijomis Jėzui? Jei juo pasitikime tai jų būti negali. Pretenzijas reiškia tik tie, kurie gyvena be pasitikėjimo ir su aukštais lūkesčiais.
Kas mus Jėzuje žavi, ar šie ,,neigiami" tikėjimo aspektai, ar šio tikėjimo pasekmės? Na, ne dėl nepatenkintų poreikių tikinčiųjų bendruomenė renkasi šlovinti Viešpatį jeigu, mums teks dalis to, ką teko Jėzui, tai svarbiausia yra, kad mes patyrę mirtį prisikelsime, kaip iš mirties kėlėsi Jėzus. Todėl mes ir siekiame gyventi pasitikėdami ne savo žibintuvų, o Viešpaties mokymo šviesa. Pasitikėdami tuo, kad Jis atėjo mums suteikti gyvenimo pilnatvę, ramybę šioje dienoje ir ateinantiems laikams. Taigi, teismas tada yra ne Dievo bet mūsų pačių. Šviesos gyvenime nebėra, kai užgesta mūsų pačių žibintai, tuomet lieka tamsa, liūdesys ir skausmo patalas.
Izaijo 50, 8-11
Kalba šiame tekste eina apie teismą, ir ne tokį, kada viena pusė turi visą valdžią ir galią, o kita yra bejėgė ir priversta paklusti, todėl yra kalbama klausimais kas su manimi bylinėsis? Tai yra, kas turi prieš mane nuoskaudų? Ką aš apgavau? Su kuo pasielgiau neteisingai? Kam pasakiau tokius žodžius, kurie sugriovė jo gyvenimą?
Ne kartą teko sutikti žmonių, ir kartais mes patys tokie esame, kurie turime neigiamų emocijų prieš Jėzų. Dažniausiai tok s mūsų nepasitenkinimas yra išreiškiamas tokiomis mintimis - ,,Aš tau paaukojau tokią auką, o tu palikai mane be duonos; Aš tau atidaviau savo gyvenimą, o žiūrėk, ką tu su juo padarei dabar stoviu išsižergęs ir nežinau į kurią pusę man reikia eiti; Aš tau meldžiuosi, tau skiriu laiką, o žiūrėk, šitas bedievis kaip gyveno geriau už mane, taip ir toliau gyvena už mane geriau; Aš tau tarnauju, o tu negali man surasti antros pusės; Aš tau tiek daug atiduodu, o tu negali man net sveikatos pataisyti, kad galėčiau gyventi prasmingą gyvenimą!
Manau, kad per visą tą krikščionybės istoriją, atsiras gana ilga eilė tikėjusių Jėzumi, kurie norės su Juo bylinėtis, dėl juos ištikusių nepatogumų, bėdų, persekiojimų. Na, taip, tokių žmonių yra, ir jie, tiesą kalbant, tiki ne šlovingą Viešpatį, kurį Jie garbina, o Viešpatį tarną, kuris jiems netinkamai tarnauja. Kaip Jėzus atsakys tokio bylinėjimosi dieną? Sunku tokį klausimą atsakyti, tačiau jei pas mane žmonės eitų su tokiomis pretenzijomis tai atsakyčiau prisiliesk prie šio veido, nuo kurio piktadariai rovė barzdą, pažvelk į šią nuplaktą nugarą, kur nėra nė lopinėlio sveikos odos, pažiūrėk į šią galvą, ant kurios buvo pamautas erškėčių vainikas, pažvelk į suluošintą kūną, pasižiūrėk į šias rankas, kurios dėl tavęs buvo prikaltos prie kryžiaus, pažiūrėk į perdurtą šoną ir apsvarstyk mirties kančią ir kainą.
Galbūt dėl šios priežasties, Jėzus jau iš anksto sako, kad nėra tokio, kuris Jį galėtų pasmerkti, beje, kas drįs Jį smerkti? Yra daugelis su pretenzijomis, tokių visada bus.
Tiesa, yra daug tokių kurie Jį smerkia. Pati bažnyčios istorija tai tvirtina. Daugybė žmonių, pasitikėdami Jėzumi paaukojo savo gyvybes, patyrė persekiojimus, susilaukė iš aplinkinių nepalankumo ir paniekos. Tai yra tikrų tikriausias pasmerkimas. Dėl Jėzaus vardo daug nelaimių gali ištikti juo pasitikinčiu žmogumi.
Jis pats sako: Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas (Mt 10,22). Tada jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite visų tautų nekenčiami dėl mano vardo (Mt 24,9). Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas (Mk 13,13). Ir kiekvienas, kas paliko namus ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar žmoną, ar vaikus, ar laukus dėl mano vardo, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą (Mt 19,29).
Taigi, pasitikėti Jėzumi ir sekti juo yra turėti lūkesčių, kad visa tai gali atsitikti ir mums. Na, o kaip tada su pretenzijomis Jėzui? Jei juo pasitikime tai jų būti negali. Pretenzijas reiškia tik tie, kurie gyvena be pasitikėjimo ir su aukštais lūkesčiais.
Kas mus Jėzuje žavi, ar šie ,,neigiami" tikėjimo aspektai, ar šio tikėjimo pasekmės? Na, ne dėl nepatenkintų poreikių tikinčiųjų bendruomenė renkasi šlovinti Viešpatį jeigu, mums teks dalis to, ką teko Jėzui, tai svarbiausia yra, kad mes patyrę mirtį prisikelsime, kaip iš mirties kėlėsi Jėzus. Todėl mes ir siekiame gyventi pasitikėdami ne savo žibintuvų, o Viešpaties mokymo šviesa. Pasitikėdami tuo, kad Jis atėjo mums suteikti gyvenimo pilnatvę, ramybę šioje dienoje ir ateinantiems laikams. Taigi, teismas tada yra ne Dievo bet mūsų pačių. Šviesos gyvenime nebėra, kai užgesta mūsų pačių žibintai, tuomet lieka tamsa, liūdesys ir skausmo patalas.
0 Comments:
Post a Comment
<< Home