@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Trečiadienis, Gegužės 18, 2005

Štai teisumo pergalė

Taip kalba Dievas, VIEŠPATS, kuris sukūrė ir išskleidė dangų, patiesė žemę su visais pasėliais, joje duoda gyvybę žmonėms ir dvasią joje gyvenantiems: „Aš, VIEŠPATS, pašaukiau tave teisumo pergalei, paėmiau tave už rankos. Aš sukūriau ir padariau tave tautos sandora, tautų šviesa, kad atvertum neregių akis, išvestum iš kalėjimo belaisvius, išvaduotum sėdinčius belangės tamsybėse.
Izaijo 42,5-7

Šį šeštadienį žaidžiau šachmatais. Ką apie tai galiu pasakyti? – na, likimas buvo palankesnis mano draugui ir dėl to jis laimėjo. Jeigu taip iš tikrųjų manyčiau, turbūt nepasirodyčiau išminčius. Šachmatuose pergalę lemia ne likimas, o protas ir išmintis. Kuo daugiau žaidi, tuo daugiau galvoji, perpranti varžovo mintis, išmoksti numatyti kelis ėjimus į priekį. Štai tie dalykai žaidime ir veda pergalės link.

Kodėl kai kalbame apie gyvenimą, apie savo gyvenimą, atidedame šitokį šachmatišką požiūrį į šalį? Ar tikrai negalime numatyti kelių savo gyvenimiškų ėjimų į priekį, negalime numatyti pasekmių?

VIEŠPATS kalbėdamas apie save pirmiausia kalba į žmogaus protą, o po to tik į žmogaus širdį, na bet dažnai pasitaiko ir atvirkščiai . Ką Jis sako? - prisimink kaip viskas buvo pradžioje. Ar ne Aš sudėliojau ir sukūriau pasaulį, ar ne aš sudėliojau visas figūras, ar ne aš jums daviau Savo dvasios, kad būtumėte gyvi, kad išmintingai eitumėte per gyvenimą pergalės link, ir tuo pačiu pasitenkintumėte tuo, kas jums yra duota, ir džiaugsmingai dalintumėtės kuo esate turtingi? Tai kalbėjimas į atmintį, tai yra į protą.

Šiame kontekste VIEŠPATS kalba apie savo tautos belaisvius, kurie vergauja Babilone, kurie paniekinę išmintį su stipriu priešininku žaidė lyg lengvabūdžiai vaikai. Kaip dabar jie gyvena? Tamsos dulkėmis yra padengtos jų akys, jie įkalinti mažoje teritorijoje, tiesiogine prasme jie yra belaisviai vienas kitą kandžiojantys tik dėl šios dienos patogumų. Laisvė jiems reikalinga. Išlaisvinimas iš tamsybių, išlaisvinimas iš beorės belangės, išlaisvinimas iš neapykantos priešams, iš paniekinimo Dievui, iš betikslės gyvenimo orientacijos.

Kaip dar prieš 20 metų neįmanoma buvo įsivaizduoti, kad Lietuva turės tokią šventę, kaip Kovo 11 d., tai yra Nepriklausomybės atkūrimo šventę, taip daugelis kurie šiandien yra tamsybių įkalinti, negali įsivaizduoti apie egzistuojančią laisvę, kurią suteikia Viešpats Jėzus. Kokie šios laisvės požymiai? Ogi tarnavimas Dievui. Tik laisvas žmogus gali tarnauti Dievui. Tik pašauktas žmogus gali tarnauti teisumo pergalei. Izaijas skelbia VIEŠPATIES žodžius, kad Jo tarnas laimės šią pergalę.

Žvelgdami atgal į tai kas atsitiko ant Golgotos kalno, daugelis žmonių sako – tokia čia ir pergalė, rankos ir kojos prikaltos prie kryžiaus, išnuogintas ir viešai pažemintas laisvės skelbėjas. Tai pralaimėjimas, o ne pergalė! Neužmirškime svarbiausio. Mirtis jį ištiko, bet nenugalėjo. Negalėjo mirtis išlaikyti Jo tamsiame kape, negalėjo mirtis išlaikyti jo amžinai prikalto prie kryžiaus.

Kodėl šiuo laikotarpiu kalbame ne vien apie Kristaus mirtį, bet ir prisikėlimą, apie Jėzaus pergalę?

Ar mes mylim gyvenimą ar nekenčiam jo? Dauguma gyvenimą myli, net ir tie kurie yra belaisviai, kurie įkalinti nuodėmės ir šėtono apgauti, žmonės gyvenimą mylį, tačiau nemoka gyventi. Gyvendamas sandoroje su Dievu, sekdamas Jėzų Kristų, galiu gyventi taip, kad mano gyvenimas veda mane į pergalę. Mes kaip žaidėjai, turėkime ilgalaikį tikslą laimėti meilę, džiaugsmą, ramybę, pasitenkinimą, gerovę ir t.t.

Štai tokia yra teisumo pergalė, su skaudžia kaina mums ją laimėjusiam Kristui, dažnai su skausmingais patyrimais mums patiems prisidedant laimėti kitą žmogų. Apie ją kalbame dabar, ją matome ant kryžiaus, turime joje viltį ir patys einame patirti šios pergalės vaisių.