@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Antradienis, Balandžio 05, 2005

Ištrauktas iš abejingumo

Jėzus paklausė dar ir trečią kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Petras nuliūdo, kad Jėzus trečią kartą klausia: „Ar myli mane?“ ­ ir atsakė: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu.“ Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis.

Jono 21,17

Kai užsidarymas ir abejingumas pradeda įsigyventi žmogaus širdyje tuomet vienintelė išeitis tėra pokalbis su Jėzumi. Čia kyla du klausimai, vienas yra – ar tikrai yra būtinas pokalbis su Jėzumi? Antra, - ko tokiame pokalbyje reikia tikėtis?

Pastebėkime tai, kad Jėzus klausia. Mums norėtųsi manyti, kad Jėzus pradeda moralizuoti žmogų, primindamas jam tai, ką jis daro ne taip, tačiau jis paprasčiausiai užduoda tris klausimus. Žmogaus moralais iš užsidarymo neištrauksime, nes pamokymai žmogaus nekeičia, o tik kietina širdį. Žmogui geriausia padėti mėginant jam pačiam atsakyti santykio su Dievu klausimus. Tokių klausimų Jėzus Petro ir klausė.

Prisiminkime svarbiausia ką Dievas žmogui sako: ''Klausyk, Izraeli, - Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu ir visomis savo jėgomis', - tai pirmasis įsakymas. Antrasis panašus į jį: 'Mylėk savo artimą kaip save patį'. Nėra jokio kito įsakymo, didesnio už šiuodu'[1].

Jei mes netikime Dievu, tai yra nelaikome Jo vertu mūsų pasitikėjimo, tuomet mums niekas negali padėti. Mes gyvensime, dirbsime, norėsime nusipirkti vieną ar kitą daiktą, paslaugą ir išgyvenę savo dienų skaičių tragiškai baigsime savo egzistavimą. Šitoks gyvenimas yra skirtas visiems, išskyrus tuos, kurie nenori taip gyventi ir ieško Dievo pagalbos įprasminti jų gyvenimo dienas.

Ko Jėzus klausia Petro? Klausimai yra paprasti – Petrai, koks yra tavo santykis į mane? Ar tu mane myli? Čia kiekvienam iš mūsų vietoj Petro vardo būtų gerai įsirašyti savo vardą. Pamėginkime paklausti šį klausimą tik su savo vardu, - _____________ ar myli mane?

Taip kaip Jėzus reaguoja į Petro atsakymą Jis reaguoja ir į kiekvieno iš mūsų atsakymą. Nėra taip, kad mes sakytume Jam – aš myliu tave, o Jis sakytų – labai gerai, man to užtenka. Petrui atsakymas buvo labai konkretus – jei tu myli mane, tai ganyk mano aveles. Petras neturėjo sunkumų suprasti ką reiškia ganyti Kristaus aveles, jam kur kas sunkiau buvo priimti tai, kad Jėzus patiki Jam šią užduotį.
Kristui teko tris kartus klausti Petrą – ar tu myli mane? Klausti iki tol, kol Petras netgi nuliūdo, tačiau neabejotinai jis atsiminė visam gyvenimui šį Kristaus klausimą. Štai toliu paprastu klausimu Jėzus traukia Petrą iš užsidarymo ir abejingumo liūno ir patiki jam tarnystę, kurioje jis negali būti užsidaręs ir abejingas.

Abejingumas yra epidemija, kuriai yra labai lengva pasiduoti ir kurioje gyvenantis žmogus turi šimtus priežasčių pateisinti savo užsidarymą. Į abejingumą galima pasiduoti, tačiau gera žinia yra ta, kad iš abejingumo būsenos galima išeiti. Mes lygiai taip pat, kaip ir visi pasaulio žmonės dėl vienų ar kitų priežasčių galime labai lengvai tapti abejingais.

Nėra taip, kad mes nusprendžiame - būsime abejingi. Būna, kad vairuotojas užmiega prie vairo. Tai jis daro ne sąmoningai, o įtakotas tam tikrų priežasčių. Tam kad neįvyktų avarija, jam reikia atsigaivinti. Taip ir mes abejingais tampame nesąmoningai, iš pradžių neigiame, kad taip su mumis gali atsitikti, vėliau neigiame, kad taip atsitiko. Kristus kviečia mus atsakyti mums patį svarbiausia klausimą tikint Dievą – ar mes mylime Jėzų? Ar tikrai mes mylime Jėzų? Ar mylime jį savo širdimi o ne žodžiais?



[1] Morkaus 12, 29-31

0 Comments:

Post a Comment

<< Home