Štai teisumo pergalė

Štai teisumo pergalė

Taip kalba Dievas, VIEŠPATS, kuris sukūrė ir išskleidė dangų, patiesė žemę su visais pasėliais, joje duoda gyvybę žmonėms ir dvasią joje gyvenantiems: „Aš, VIEŠPATS, pašaukiau tave teisumo pergalei, paėmiau tave už rankos. Aš sukūriau ir padariau tave tautos sandora, tautų šviesa, kad atvertum neregių akis, išvestum iš kalėjimo belaisvius, išvaduotum sėdinčius belangės tamsybėse.
Izaijo 42,5-7

Ar teisinga būtų pasakyti, kad likimas buvo palankus žmogui, kuriam aš pralošiau šachmatų partiją? Jeigu taip iš tikrųjų manyčiau, turbūt nepasirodyčiau išminčius. Šachmatuose pergalę lemia ne likimas, o protas ir išmintis. Kuo daugiau žaidi, tuo daugiau galvoji, stebi priešininko mintis, išmoksti numatyti kelis ėjimus į priekį. Štai tie dalykai žaidime ir veda pergalės link.

Kodėl kai kalbame apie gyvenimą, apie savo gyvenimą, atidedame šitokį šachmatišką požiūrį į šalį? Ar tikrai negalime numatyti kelių savo gyvenimiškų ėjimų į priekį, negalime numatyti pasekmių.

Žaidimas šachmatais labai skiriasi, nuo turistinio žygio, arba kelionės. Jeigu, kelionių tikslas yra patyrimas, pats kelionės procesas yra malonus, tai šachmatuose svarbiausia yra pergalė, ypač jei dar iš ko nors loši, tuomet ir žaidimas yra labiau azartiškas, na o pats procesas yra sudėtingas ir sunkus.

VIEŠPATS apreikšdamas save kalba į žmogaus protą. Prisimink kaip viskas buvo pradžioje. Ar ne Aš sudėliojau ir sukūriau pasaulį, ar ne aš sudėliojau visas figūras, ar ne aš jums daviau Savo dvasios, kad būtumėte gyvi, kad išmintingai eitumėte per gyvenimą pergalės link, ir tuo pačiu pasitenkintumėte tuo, kas jums yra duota, ir džiaugsmingai dalintumėtės kuo esate turtingi?

Šiame kontekste VIEŠPATS kalba savo tautos belaisviams, kurie vergauja Babilone, kurie paniekinę išmintį su stipriu priešininku žaidė lyg lengvabūdžiai vaikai. Kaip dabar jie gyvena? Tamsos dulkėmis yra padengtos jų akys, jie įkalinti mažoje teritorijoje, tiesiogine prasme jie yra belaisviai vienas kitą kandžiojantys tik dėl šios dienos patogumų. Laisvė jiems reikalinga. Išlaisvinimas iš tamsybių, išlaisvinimas iš beorės belangės, išlaisvinimas iš neapykantos priešams, iš paniekinimo Dievui, iš betikslės gyvenimo orientacijos.

Kaip dar prieš 20 metų neįmanoma buvo įsivaizduoti, kad Lietuva turės tokią šventę, kaip Kovo 11 d., taip daugelis kurie šiandien yra tamsybių įkalinti, negali įsivaizduoti apie egzistuojančią laisvę, kurią suteikia Viešpats Jėzus.

Kokie šios laisvės požymiai? Ne, tai ne nieko neveikimas, persivalgymas patinkančių maisto patiekalų, ar tam tikrų emocijų skatinimas. Jei galvojame kad tai laisvė, tai gyvename saviapgaule, nes lygiai taip pat kažkada galvojo šie Babilono belaisviai, ir tol kol jie tuo mėgavosi savo ,,laisvę” tol nesugelbėjo pamatyti ką VIEŠPATS jiems sako apie ateinančius priešus, kuriems dabar jie per savo laisvę tarnauja.

Taigi, kas yra laisvė - ogi tarnavimas Dievui. Tik laisvas žmogus gali tarnauti Dievui. Tik tarnauti teisumo pergalei gali Jo pašauktas ir išsirinktas žmogus.

Izaijas skelbia VIEŠPATIES žodžius, kad Jo tarnas laimės šią šią pergalę. Žvelgdami atgal į tai kas atsitiko ant Golgotos kalno, daugelis žmonių sako – tokia čia ir pergalė, rankos ir kojos prikaltos prie kryžiaus, išnuogintas ir viešai pažemintas laisvės skelbėjas. Tai pralaimėjimas, o ne pergalė!

Neužmirškime svarbiausio. Mirtis jį ištiko, bet nenugalėjo. Negalėjo mirtis išlaikyti Jo amžinai prikalto prie kryžiaus, negalėjo mirtis išlaikyti Jo belangiame kape.

Ką darome dabar, šiuo laikotarpiu kalbame ne vien apie Kristaus mirtį, bet ir prisikėlimą, apie Jėzaus pergalę. Tai labai priklauso nuo to, ar tikrai branginame savo gyvastį, kurią esame gavę iš VIEŠPATIES. Dauguma žmonių mano, kad gyvenimą myli, net ir tie kurie yra belaisviai nori gyventi, nori valgyti, kvėpuoti, matyti, liesti, užuosti. Taip pat ir tie, kurie įkalinti nuodėmės ir šėtono apgauti gyvybę mylį, tačiau apgaulė dažnai atrodo įtikimesnė už teisybę.

Gyvenimas sandoroje su Dievu, sekant Jėzų Kristų, yra gyvenimas į pergalę. Mes kaip žaidėjai, turime ilgalaikį tikslą laimėti meilę, džiaugsmą, ramybę, pasitenkinimą, gerovę ir t.t. Taigi, štai apie tokią teisumo pergalę mums ir kalba VIEŠPATS. Ir mes ją mename dabar, ją matome ant kryžiaus, turime joje viltį ir patys patirti šios iškovotos pergalės vaisius.