Štai koks yra Jis

Apgaubiau jį savo dvasia, kad neštų tautoms teisingumą 2 ne šauksmu ar pakeltu balsu; gatvėje nebus girdėti jo balso. 3 Nei palaužtos nendrės jis nelauš, nei blėstančio dagčio negesins. Jis neš tikrą teisingumą. 4 Nepails ir nepasiduos nevilčiai, kurdamas žemėje teisingumą. Jo mokymo lauks tolimosios salos.“

Izaijo 42,2-4

Koks yra Jis, VIEŠPATIES tarnas į kurį mums reikia žiūrėti ir iš jo mokytis? Koks yra tas, kuris yra viso pasaulio dėmesyje ir kuriam vienam yra skiriami VIEŠPATIES žodžiai - ,,Štai jis”!? Izaijas šiame VIEŠPATIES tarne mato keletą išskirtinių dalykų.

Jis apgaubtas VIEŠPATIES dvasia.
VIEŠPATIES tarnas, į kurį reikia žmonėms žiūrėti yra apgaubtas žmonių sielas apvalančio vėjo. Hebrajiškai šis žodis yra ruah, reiškiantis dvasia arba vėjas. Taigi, mūsų VIEŠPATS ir Gelbėtojas yra apgaubtas ne kažkokios mistinės spinduliuojančios auros, bet vėjingos dvasios, kuri aplinkiniams teikia atgaivą, nušviečia dangų, apreiškia VIEŠPATIES veidą.

Neša tautoms teisingumą.
Dar vienas Jo būdingas bruožas yra teisingumas. Kodėl žmonėms taip nėra noro eiti į tikinčiųjų susirinkimus? Teko sutikti nemažai žmonių, kurie sako, kad geriau jiems Dievą garbinti yra gamtoje, kur paukšteliai čiulba, medžiai siūbuoja. Toks supratimas yra ne iš piktos valios, o iš paprasčiausio nenorėjimo būti kartu su tikinčiųjų bendruomene. Dažniausiai yra galvojama, kad bažnyčioje teisingumo nėra, ir labai nuobodu.

Sveikatos ministras Lietuvoje, viešai pasiūlė valstybės lėšomis sumokėti už nėščiosioms atliktą ankstyvą vaisiaus genetinio apsigimimo diagnostiką. Atseit, tėvai turi teisę žinoti ir iš anksto pasirinkti auginti apsigimusį vaikutį ar jo atsisakyti jam net negimus. Kas žiauriausia tokiame viešame pareiškime, tai ne tai kad tik suteikti informaciją apie kūdikio būseną, bet ir suteikti galimybę tėvams spręsti, tas vaikas turi gyventi ar neturi gyventi. Taigi, kalbama lyg apie normalų dalyką, kad jeigu nors kas ne taip su kūdikiu, jau verta pagalvoti apie jo abortavimą. Tai reiškia, vienas žmogus turi teisę remdamasis savais kriterijais vertinti kito žmogaus būsena, ir net jei jo galios leidžia spręsti tokiam žmogui verta gyventi ar neverta.

Į tai reaguodamas katalikų kardinolas A.J.Bačkis pareiškė, kad tai yra tolygų nacių bandymams. Gyvybė yra ne žmogaus, o Dievo reikalas. Internete, skyriuje kuriame žmonės rašo atsiliepimus, šis kardinolo pasisakymas buvo visai kaip juodinamas. Atseit bažnyčia yra pati prasčiausia institucija, ir linki žmonėms pačio blogiausio, atimdama visa kas yra gera, ir to vietoj siūlydama visa kas bloga, kas neįdomu, kas nemalonu. Ką žmonės iš tikrųjų sako? – nepasitikime jumis, nematome jokio teisingumo jūsų mąstysenoje! Iš tikrųjų daug yra nesusipratimų dėl bažnyčios, ir nemaža yra pagrįstų atvejų, tačiau vis vien tiesos etalonai yra krikščioniškame mokyme. Jeigu čia nėra, tai kur kitur jų ieškoti, į kokią kitą knygą jie surašyti?

Į ką VIEŠPATS mus kviečia žiūrėti ir iš ko mokintis? Ar jie turėtų prisiminti šventyklą Jeruzalėje, sinagogas kuriose mokinamas VIEŠPATIES žodis? Ne, svarbiausia ir reikšmingiausia žvelgti į Jį, į Tą Kuris yra teisingas, kuris dvasia ir vėju atneša į mūsų aplinką VIEŠPATIES artumą, kurio akivaizdoje veidmainystei, apsimetimui, nėra vietos.

Kiekvienam ateina metas pavargti nuo neteisybės. Vagis pavargsta vogti, melagis pavargsta meluoti, teisuolis pavargsta apsimetinėti teisuoliu, religingas pavargsta nuo ritualų, teisėjas pavargsta spręsti kitų žmonių likimus, nusidėjėlis paprasčiausiai pavargsta būti kaltas. Ką daryti kuomet taip reikia to prigimtinio Dievo duoto teisumo, o jo mumyse nėra? Kur ieškoti jo? Ne tik individuliai aš ar ji to teisumo trokšta, jo ieško visas pasaulis, net tolimiausiuose pasaulio kraštuose to yra ilgimasi.

Jo mokymas laukiamas.
Vienas pastorius darė apklausą pateikdamas du klausimus. Pirmas klausimas buvo – papasakok apie Jėzų. Kokį tu jį supranti? Ir daugumos žmonių veidai nušvisdavo ir jie pasakodavo apie Jo gerumą, išmintį, gailestingumą… Kitas klausimas buvo prašymas papasakoti apie bažnyčia, ir turbūt nieko nestebins tai, kad žmonių nuotaikos pasikeisdavo, ir jie prisimindavo visus krikščionis kurie teisdavo, būdavo kritiški, siauraminčiai ir t.t. Ką tai mums sako? Ogi Jėzus yra gyvenimo ašis. Jo mokymas, Jo artumas, Jo požiūris į žmogų visiems žmonėms yra gaivus vėjas.