@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Trečiadienis, Sausio 12, 2005

Kunigas Zacharijas

Kartą Zacharijas ėjo pagal skyriaus eilę Dievo tarnystės pareigas, ir pagal kunigų paprotį burtu teko jam įžengti į Viešpaties šventovės vidų ir aukoti smilkalus. Smilkymo valandą lauke meldėsi visa tauta. Tuomet jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje. Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir išgąstis pagavo jį.
Luko 1,8-12

Kiekviena visuomenė pasaulyje turi tam tikra nuostatą, kas joje yra garbinga ir kas negarbinga, ką reiškia būti palaimintu ir ką reiškia būti prakeiktu. Jeigu pažiūrėtume į Zachariją ir Elžbietą, tai pamatytume, kad tuometinės kultūros standartais jie nebuvo palaiminti. To laikmečio pasaulėžiūroje neturėti vaikų, reiškė neturėti Dievo malonės, ir žmonės į tai reaguodavo.
Įdomu, o kokie yra šiandieniniai mūsų standartai, kuriais mes apibrėžtume ką reiškia turėti ir neturėti Dievo malonės? Kokie gyvenimo standartai rodo visuomenės palankumą?
Kita vertus Zacharijas buvo kunigas. Nors visuomenėje ir buvo tokia nuomonė, reikia tikėtis, kad Zacharijas, puikiai pažįstantis Šventą Raštą, žinantis Abraomo, Izaoko ir Jokūbo istorijas greičiausiai taip nemanė. Šių tautos protėvių šeimose buvo problemos su vaisingumu. Abraomas sulaukė sūnaus kai jam buvo šimtas metų, ir jo sūnus Izaokas taip buvo jau senyvo amžiaus žmogus, kai Rebeka jam pagimdė dvynukus. Jokūbas taip pat labai laukė Rachelės vaikų, o jie pasirodė gana vėlai. Niekas iš izraelitų nedrįstų pasakyti, kad šie protėviai iki tam tikros dienos gyveno Dievo nemalonėje, ir tik tuomet kada jie ,,pasitaisė” Dievas jų žmonas padarė vaisingas. Dievas turi savo minčių, kaip Jam įvykdyti savuosius planus, tai Jis tai ir daro.
Ši nesėkmė, kurią išgyveno Zacharijus su savo žmona, pasirodo nebuvo tokia, kad jie jaustų Viešpačiui kartėlį ir dėl vaikų neturėjimo atgręžtų Jam nugarą. Buvo atvirkščiai, - jie buvo teisūs Dievo akyse, ir jie nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus. Vadinasi širdies skausme ir neturėjime žmogus gal būt net tvirčiau laikosi Viešpaties, nes moka kitaip priimti tai kas yra dovana iš Viešpaties.
Eilutė, kurią skaitome kalba apie labai didelį įvykį Zacharijaus gyvenime. Jo didysis gyvenimo įvykis yra tas, kad jis yra išrenkamas Viešpaties šventovėje aukoti smilkalus. Šventykloje apeigoms įvykdyti reikėjo vieno kunigo, o jų tuomet tautoje buvo apie aštuoniolika tūkstančių. Aukoti atnašą turėjo Viešpaties išsirinktas žmogus, o ne karjeristas, ir ne žmogus turintis geriausius ryšius, todėl burtų metimas buvo Viešpaties metodas išreikšti Jo valią.
Zacharijui tai ypatinga diena, nes toks išsirinkimas yra dalykas nutinkantis gyvenime vieną sykį. Šis žmogus, vėlai savo gyvenime gauna viešą patvirtinimą, kad Viešpats yra maloningas jam ir jis yra kviečiamas patarnauti šventykloje. Viešpats pasirenka sau žmogų, kuris visuomenės akimis neturi malonės Viešpaties akivaizdoje ir kuris nėra ,,sėkmingas”.
Negana, kad Viešpats kunigui parodė malonę išsirinkdamas jį šiai tarnystei, aukojimo dieną Viešpats jį pritrenkė pateikdamas jam dar vieną siurprizą. Prie aukuro iš kažkur atsirado Viešpaties angelas. Natūraliai Zacharijas sumišo ir išsigando, o išsigąsti buvo ko. Kiekvienas kuris į Šventų Švenčiausiąją įžengdavo būdamas neapsivalęs arba neteisingai atlikdavo aukojimą galėjo mirti vietoje. Taip buvo nutikę dviems Arono sūnums. Dėl šios priežasties kunigas būdavo su virve pririšamas prie kojos, kad mirties atveju jį būtų galima ištraukti iš Šventų Švenčiausiosios vietos į ją neįžengiant. Galbūt Zacharijo išgąstis ir buvo susijęs būtent su šiuo žinojimu? Ką Zacharijas galėjo pagalvoti; – Angelas! Ko jis čia atėjo, ką ne taip aš padariau?
Viešpats tikrai gerbia tuos žmones, kurie gerbia Jį. Žmogus, kuris gyvena vykdydamas Dievo įsakymus, būdamas ištikimas ir teisus Viešpaties akivaizdoje sulaukia atpildo. Atpildas Zacharijui buvo ne vien tik kasdieniška ramybė, teisumas, darna. Štai Viešpats jam siųsdamas angelą pas jį ateina mistiniu būdu – jo žiloje senatvėje, jam aukojant Viešpaties šventykloje, parodo Savo palankumą.
Jei gyvenate teisiai, ir tai žinote ne vien iš savo įsitikinimo, bet šis teisumas taip pat yra patvirtintas Dievo žodžiu, tai be jokios abejonės pasitikėdamas galite laukti Viešpaties palankumo akimirkos.