Angelas kalba džiugią žinią
Bet angelas jam tarė: ,,Nebijok, Zacharijau, tavo prašymas išklausytas. Tavo žmona Elzbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį praminsi Jonu. Tau bus džiaugsmas ir paguoda, ir daugelis džiaugsis jo gimimu, nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno ir jokių svaigalų. Iš pat motinos įsčių jis bus kupinas Šventosios Dvasios ir dagybę Izraelio sūnų atvers į Viešpatį, jų Dievą. Su Elijo dvasia ir galybe jis žengs pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir įkvėpdamas neklusniesiems teisiųjų nusiteikimą, kad prirengtų Viešpačiui tobulą tautą.
Luko 1,13-17
Kiekvieną kartą pasirodantis angelas skelbia žinią. Biblijoje taip yra visada. Savavališkai angelai šiame pasaulyje nevaikšto ir žmonėms nesivaidena. Paprastai jie ateina su Dievo žinia.
Zacharijui angelo žinia yra labai aiški. Jam gims sūnus. Jau pačiais pirmutiniais angelo žodžiais išgirstame šį tą apie Zacharijo santykį su Dievu. Angelas dabar jam atsako, kad jo prašymas yra išklausytas. Suprantame, kad dabar angelas kalba ne apie šios minutės Zacharijo prašymą Dievui, kad angelas jo neužmuštų, o apie tą, kuris daugelį metų buvo toks svarbus jo šeimai.
Zacharijas nors ir senas žmogus, tačiau jis nebuvo nustojęs vilties, kad jis galėtų susilaukti kūdikio. Labai daug žmonių nustoja vilties ir nustoja prašyti Dievo, vien dėl to, kad dabar nėra atsakymo. Kiek laiko Zacharijas su Elžbieta prašė sau kūdikio nė vienas nežinome. Galime spėti, gal 30, 40 o gal net 50 metų. Kodėl Viešpats tiek ilgai tempė su Zacharijumi? Greičiausiai tai yra susiję ne su vienu Zacharijumi, o su kūdikiu, kuris turėjo būti ypatingas.
Pirmiausia, kūdikio vardas turėjo būti Jonas. Vardas reiškia ,,Jahvė buvo maloningas. Zacharijui Viešpats iš tikrųjų apsireiškė kaip maloningas Dievas. Koks džiaugsmas tokiai dievobaimingai šeimai senatvėje susilaukti sūnaus. Tai tikra Dievo malonė parodyta už jo ištikimybę.
Antra, šis kūdikis bus ypatingas, ir nuo paties gimimo bus kupinas Šventosios Dvasios. Senojo Testamento laikais tokį žmogų pavadintu nazyru, nes jis paskirtas Dievui, ir jis negali gerti nei vyno nei jokių svaigalų. Taigi, vaikučio išskirtinumas yra tas, kad jis jau įsčiose tapo pašvęstas Viešpačiui ir nuo pačių pirmų žingsnių tėvų ir Viešpaties buvo ruošiamas jam skirtai misijai.
Trečia, Jonas daugybė Izraelio sūnų atvers į Viešpatį jų Dievą. Jo gyvenimas bus žmonių santykių su Viešpačiu atstatymas. Tai viskas, ką Jonas veiks. Jis kalbės apie Dievą, jis rodys į Dievą savo gyvenimu, jis mokys žmones Dievo tiesų, jis paaukos savo gyvenimą tam, kad žmonės pažintų Dievą ir turėtų amžiną gyvenimą.
Ketvirta, Jis turi ateiti ir paruošti kelią ateinančiam Mesijui. Galbūt dėl to Viešpats taip ir delsė su Zacharijumi ir Elžbieta, nes norėjo, kad būtent šių dievobaimingų tėvų sūnus vykdytų šią garbiną Elijo tarnystę. Elžbieta buvo senyva moteris, o Marija dar tebebuvo mergaitė. Taigi, Zacharijui ir Elžbietai teko ilgai laukti. Viešpats uždėjo jiems šią laukimo naštą. Kūdikis turėjo gimti tam tikru laiku.
Penkta, tarnaudamas Jonas kreips tėvų širdis į vaikus. Tai ypatingai reikšmingas tarnavimas. Tėvai dažnai rūpinasi vaikais tiek, kiek jiems yra svarbūs patys sau. Vaikai turi derintis prie tėvų savo laiku, savo pomėgiais, savo norais. Viešpaties troškimas tas, kad tėvams rūpėtų ne vien tik jų vaikų materialinė gerovė, ne vien tik jausmai, bet ir jų dvasingumas. Jonas buvo išsirinktas ir šiai misijai, kad tėvai pažindami Viešpatį link jo vestų ir savo vaikus.
Angelas atėjo, kad Zacharijui garbinančiam Viešpatį paskelbtų šią žinią. Nei daugiau nei mažiau. Zacharijui tai labai didelė naujiena. Viešpats senatvėje jam suteikia džiaugsmą turėti sūnų, ir atsakomybę auginti jį taip, kad jis išaugtų į šį savo pašaukimą. Pasirodydamas angelas Zacharijui yra patvirtinimo ženklas, kad kūdikis nėra atsitiktinis, o kad tai yra Viešpaties užmanymas.
Koks yra Dievo žodis mums skaitantiems šias eilutes? Mūsų gyvenimas kartais atrodo toks nuobodus, toks nereikšmingas. Pripildytas nuolatiniu bėgimu, neužbaigtais darbais, skausmu, rūpesčiais. Jis gali tokiu ir likti. Tačiau kitaip yra su žmonėmis, kurie garbina Viešpatį. Laukimas vieną dieną taps tikrove. Gyvenimas tiesoje duoda rezultatą, kartais ne labai stulbinantį. Džiugi žinia pasieks tą, kuris garbina Viešpatį.
Luko 1,13-17
Kiekvieną kartą pasirodantis angelas skelbia žinią. Biblijoje taip yra visada. Savavališkai angelai šiame pasaulyje nevaikšto ir žmonėms nesivaidena. Paprastai jie ateina su Dievo žinia.
Zacharijui angelo žinia yra labai aiški. Jam gims sūnus. Jau pačiais pirmutiniais angelo žodžiais išgirstame šį tą apie Zacharijo santykį su Dievu. Angelas dabar jam atsako, kad jo prašymas yra išklausytas. Suprantame, kad dabar angelas kalba ne apie šios minutės Zacharijo prašymą Dievui, kad angelas jo neužmuštų, o apie tą, kuris daugelį metų buvo toks svarbus jo šeimai.
Zacharijas nors ir senas žmogus, tačiau jis nebuvo nustojęs vilties, kad jis galėtų susilaukti kūdikio. Labai daug žmonių nustoja vilties ir nustoja prašyti Dievo, vien dėl to, kad dabar nėra atsakymo. Kiek laiko Zacharijas su Elžbieta prašė sau kūdikio nė vienas nežinome. Galime spėti, gal 30, 40 o gal net 50 metų. Kodėl Viešpats tiek ilgai tempė su Zacharijumi? Greičiausiai tai yra susiję ne su vienu Zacharijumi, o su kūdikiu, kuris turėjo būti ypatingas.
Pirmiausia, kūdikio vardas turėjo būti Jonas. Vardas reiškia ,,Jahvė buvo maloningas. Zacharijui Viešpats iš tikrųjų apsireiškė kaip maloningas Dievas. Koks džiaugsmas tokiai dievobaimingai šeimai senatvėje susilaukti sūnaus. Tai tikra Dievo malonė parodyta už jo ištikimybę.
Antra, šis kūdikis bus ypatingas, ir nuo paties gimimo bus kupinas Šventosios Dvasios. Senojo Testamento laikais tokį žmogų pavadintu nazyru, nes jis paskirtas Dievui, ir jis negali gerti nei vyno nei jokių svaigalų. Taigi, vaikučio išskirtinumas yra tas, kad jis jau įsčiose tapo pašvęstas Viešpačiui ir nuo pačių pirmų žingsnių tėvų ir Viešpaties buvo ruošiamas jam skirtai misijai.
Trečia, Jonas daugybė Izraelio sūnų atvers į Viešpatį jų Dievą. Jo gyvenimas bus žmonių santykių su Viešpačiu atstatymas. Tai viskas, ką Jonas veiks. Jis kalbės apie Dievą, jis rodys į Dievą savo gyvenimu, jis mokys žmones Dievo tiesų, jis paaukos savo gyvenimą tam, kad žmonės pažintų Dievą ir turėtų amžiną gyvenimą.
Ketvirta, Jis turi ateiti ir paruošti kelią ateinančiam Mesijui. Galbūt dėl to Viešpats taip ir delsė su Zacharijumi ir Elžbieta, nes norėjo, kad būtent šių dievobaimingų tėvų sūnus vykdytų šią garbiną Elijo tarnystę. Elžbieta buvo senyva moteris, o Marija dar tebebuvo mergaitė. Taigi, Zacharijui ir Elžbietai teko ilgai laukti. Viešpats uždėjo jiems šią laukimo naštą. Kūdikis turėjo gimti tam tikru laiku.
Penkta, tarnaudamas Jonas kreips tėvų širdis į vaikus. Tai ypatingai reikšmingas tarnavimas. Tėvai dažnai rūpinasi vaikais tiek, kiek jiems yra svarbūs patys sau. Vaikai turi derintis prie tėvų savo laiku, savo pomėgiais, savo norais. Viešpaties troškimas tas, kad tėvams rūpėtų ne vien tik jų vaikų materialinė gerovė, ne vien tik jausmai, bet ir jų dvasingumas. Jonas buvo išsirinktas ir šiai misijai, kad tėvai pažindami Viešpatį link jo vestų ir savo vaikus.
Angelas atėjo, kad Zacharijui garbinančiam Viešpatį paskelbtų šią žinią. Nei daugiau nei mažiau. Zacharijui tai labai didelė naujiena. Viešpats senatvėje jam suteikia džiaugsmą turėti sūnų, ir atsakomybę auginti jį taip, kad jis išaugtų į šį savo pašaukimą. Pasirodydamas angelas Zacharijui yra patvirtinimo ženklas, kad kūdikis nėra atsitiktinis, o kad tai yra Viešpaties užmanymas.
Koks yra Dievo žodis mums skaitantiems šias eilutes? Mūsų gyvenimas kartais atrodo toks nuobodus, toks nereikšmingas. Pripildytas nuolatiniu bėgimu, neužbaigtais darbais, skausmu, rūpesčiais. Jis gali tokiu ir likti. Tačiau kitaip yra su žmonėmis, kurie garbina Viešpatį. Laukimas vieną dieną taps tikrove. Gyvenimas tiesoje duoda rezultatą, kartais ne labai stulbinantį. Džiugi žinia pasieks tą, kuris garbina Viešpatį.
0 Comments:
Post a Comment
<< Home