Angelas Gabrielius

Tada Zacharijas tarė angelui: „Kaip aš tai patirsiu? Aš gi jau senis, ir mano žmona nebejauna.“ Angelas jam atsakė: „Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi ir pranešti tau šią gerąją naujieną. Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu.“
Luko 1,18-20

Zacharijui iškilo abejonių - „Kaip aš tai patirsiu? Aš gi jau senis, ir mano žmona nebejauna.“ Abejoti yra natūralus dalykas, kai turi kažkuo pagrįsti savo abejones, o Zacharijas turėjo. Jie abu su žmona jau seni, ir jeigu Elžbietos įsčios nebuvo vaisingos jaunystėje, tai kaip jos dabar gali tapti vaisingomis? Zacharijas čia pasirodo, kaip ir Abraomo žmona Sara, kuri išgirdusi, kad už metų turės kūdikį juokėsi ir sakė: Po to, kai nuvytau, negi patirsiu džiaugsmą? Mano vyras toks senas! (Pr. 18,12)
Kažin kiek daug mes abejojame Dievo pažadais savo gyvenime? Dažnai mes net neabejojime, nes neturime jokių ryškesnių Dievo pažadų, kurių lauktume tvirtai laikydamiesi prisimindami Viešpaties žodį. Dievas nepažada nieko ypatingo greičiausiai todėl, kad nestovime nepriekaištingai tikėjime ir nesistengiame vykdyti Jo įsakymų. Kita priežastis ta, kad mes neturime ko laukti iš Dievo, nes viską ko reikia gauname čia.
Angelas Gabrielius. Kokia čia dar naujiena? Asmuo atėjęs iš ano pasaulio į šį mūsų pasaulį?! Tai nėra logiška, tai nepatikima. Greičiausiai tai haliucinacijos. Tačiau Raštas sako, kad Gabrielius yra tikras. Štai jis prisistato vardu, jis pasako ką jis veikia, ir kodėl čia yra atėjęs. Jam nepatinka, kad Zacharijas štai tokiomis abejonėmis priima gerąją naujieną.
Angelas Gabrielius Zacharijui turėjo būti žinomas, nes apie jį rašo pranašo Danieliaus knygoje: Dar man tebekalbant, besimeldžiant ir išpažįstant savo nuodėmę bei Izraelio tautos nuodėmę, maldaujant VIEŠPATĮ, mano Dievą, dėl mano Dievo šventojo kalno, dar man tebekalbant maldoje, vyras Gabrielius, kurį anksčiau buvau matęs regėjime, atsirado, greitai skrisdamas pas mane vakaro aukos metu. Jis pamokė mane, kalbėdamas ir tardamas: "Danieliau, atėjau duoti tau išminties ir supratimo. Kai tu pradėjai maldauti, atsirado žodis, ir aš atėjau tau jo paskelbti, nes tu esi labai brangus žmogus. Taigi įsidėmėk žodį ir suprask regėjimą! (Danieliaus 9, 20-23)
Gabrielius Danieliui buvo apsireiškęs keletą kartų. Šio metu, apie kurį skaitome, Gabrielius prie Danieliaus atsirado tuomet, kai šis meldėsi išpažindamas savo ir Izraelio tautos nuodėmes. Jis atsirado, kad Danieliui duotų išminties ir supratimo, kad šis suprastų maldos svarbą. Mat tik jam pradėjus melstis, jo malda iškarto pasiekė Dievą ir Dievas pasiuntė Gabrielių patvirtinti tai, kad jo maldos yra išklausomos. Su Zacharijumi kartojasi panaši istorija. Jis meldėsi greičiausiai visą savo santuokos gyvenimą, kad jie su žmona galėtų turėti kūdikį. Atrodė, kad Dievas jų maldų negirdi. Bet Jis girdėjo! Dabar Dievas patvirtinimui atsiunčia Gabrielių, kuris stovi Jo akivaizdoje, ir kuris žino Jo valią ir sprendimus.
Na mes tai nesame nei Danielius, nei Zacharijas ir angelo Gabrieliaus mes nesame mate, todėl mes labiau orientuojamės į savo patyrimus, ir jei turėtume tokį patyrimą, tuomet jau kitaip ir gyventume. Greičiausiai toks yra mūsų svarstymas apie Dievą ir Jo įžengimą į mūsų pasaulį. Taip, mes neturime dabar pradėti laukti Dievo angelo, mes nesame angelofilai ar angelomaniakai. Nė vienas iš šių dievobaimingų vyrų savo gyvenime nelaukė tokio Dievo atstovo. Jie paprasčiausiai gyveno tikėdami Dievu. Kantriai meldėsi dėl dalykų, kurių matyti nematė, ir neaišku ar kada nors gyvenime galėtų pamatyti.
Dievas girdi mūsų maldas ir vertina mūsų laukimą. Tai patvirtina angelas Gabrielius. Tai, kad Dievas atsako į maldas, įprasmina mūsų tikėjimą. Mes juk ir tikime dėl to, kad šiandien dar nematome, bet žinome ir garantuotai viliamės, kad vieną dieną matysime. Todėl mes ir laukiame Kristaus atėjimo, nes žinome, kad Jis sugrįš į šį pasaulį.