Tikėti ir papulti į Erodo aplinką

Jonas mat sakė Erodui: ,,Nevalia tau gyventi su brolio žmona.” Taigi Erodiada neapkentė Jono ir troško jį nužudyti, tačiau negalėjo, nes Erodas Jono bijojo, žinodamas jį esant teisų ir šventą vyrą, ir todėl jį saugojo. Girdėdamas Joną kalbant, jis jausdavosi neramus, tačiau mielai jo klausydavosi.
Morkaus 6,18 - 20

Ar jums nekilo tokia mintis – pats Jonai kaltas, kad sėdi kalėjime. Būtum patylėjęs, neerzinęs žmogaus ir viskas būtų buvę gerai, na o dabar va toks ir rezultatas. Kažkodėl tiek filmuose yra rodoma, tiek plačiai yra suprasta, kad Jonas specialiai susirado Erodą ir pradėjo jam į akis kalbėti jo nuodėmes, dėl ko jis ir suėmė Joną.
Tai, kad Jonas atsidūrė dėl savo nuomonės turėjimo į kalėjimą yra aišku. Kaip jis išsakė savo nuomonę mes nežinome. Visada ten, kur šviečia šviesa randasi opozicija kuri nori užgesinti šviesą. Nuolatos Jėzaus tarnystės laikotarpiu Jam būdavo užduodami klausimai, kurių atsakymai statė jį į labai pavojingą padėtį. Viena kartą Jo klausė ar reikia užmušti akmenimis moterį pagautą už paleistuvystę (pagal Mozės Įstatymą, bet prieš Romos įstatymą), kitą kartą Jo klausė ar mokėti mokesčius cezariui ar nemokėti. Jėzus iš šių sudėtingų padėčių, kuomet siųstieji agentai mėgindavo jį išvesti iš pusiausvyros, mokėdavo išlipti sausas parodydamas kelią kaip garbinti Dievą. Kas žino, gal ir Jonas buvo pastatytas į tokią kompromituojančią situaciją, ir kadangi Jonas buvo stačiakalbis, tai jis ir kalbėjo ką galvojo. Taigi jis gana lengvai ir įkliuvo ties šiuo paprasčiausiu moralės klausimu.
Pažiūrėkime į Joną kalėjime. Dėl savo tikėjimo jis papuolė į tokią aplinką, kokioje nė vienas iš mūsų nenorėtų būti. Ten žmogus yra kūniškai suvaržytas. Galbūt būtų galima pradėti svarstyti – va prie ko privedė mane ši pasaulėžiūra, va kaip Dievas atsilygina man už tarnavimą. Tačiau šitaip mąstyti nėra teisinga. Jonas nors ir yra kalėjime, tačiau jis nėra suvaržytas. Į jo tamsią celę kalbėtis su juo eina karalius. Ko ten Erodui rodytis pats tokį žmogų? Ogi kad pats Erodas žinojo, kad iš tikrųjų jis yra įkliuvęs. Tokioje situacijoje gudraujantis žmogus mėgintų išsilaisvinti iš kalėjimo. Užmezgus draugišką asmeninį kontaktą, maloniai kalbant su karaliumi galima tiesiai iš kalėjimo celės pereiti į karaliaus menes ir tapti karaliaus patarėju religiniais klausimais. O kodėl gi ne? Pažiūrėkime, Erodas mielai jo klausydavosi, dėl to jis ir leisdavosi pas Joną. Tiesa, jam būdavo neramu, o tai dėl to, kad Jonas stačiakalbis. Ką galėjo Jonas kalbėti? Apie Dievo karalystę, apie žmogaus vertę, apie Dievo teismą, apie ateisiantį mesiją, apie tikėjimo etiką ir būdus kaip ištaisyti savo nuodėmes. Taigi, Jonas turėjo visas galimybes, kad ne tik nenukirstų jam galvos, bet ir pakeltų pareigose.
Ši istorija tiesiog mus moko pirmiausia būti teisiais Dievo akivaizdoje. Erodas dėl to ir ėjo pas Joną nes žinojo jį esant teisų ir šventą vyrą. Net ir didžiausias bedievis ieško priėjimo prie Dievo. Taip, jis tai daro savo metodais, dėlto jis nėra pateisinamas, tačiau akivaizdus faktas – net ir Erodas klausosi Jono. Savo dvaro aplinkoje, šalia savo žmonos, šalia tarnų ir dvariškių jis negali sau leisti tokio dalyko, kaip pasirodyti silpnu ir su reikmėmis. O štai čia, būdamas šalia Jono jis klausosi jo, leidžiasi būti baramas, nors ir jaučiasi neramiai.
Čia turbūt suprantame šį tą apie Viešpatį. Viešpats į Erodo aplinką atsiuntė vieną iš pačių didžiausių pranašų žmonijos istorijoje ir Jonas priėmė tai ne kaip nuopuolį, bet kaip misiją. Viešpats teisumu siekia paveikti net pačias korumpuočiausias visuomenės struktūras, bet ,,misionieriaus” laukia sunkus išbandymas. Ir visada taip, kiekvienas, kuris gyvena teisiai, kalba stačiokiškai, turi aiškius moralės ir tikėjimo pagrindus, bus siunčiamas į misiją ten, kur tai neegzistuoja.
Galbūt šiandien krikščionys jaučiasi panašiai. Sakyčiau dabartinė pasaulio aplinka yra erodiška. Kodėl taip sakau? Ogi anuomet kitokios moralės normos buvo paprastų izraelitų ir erodininkų aplinkoje. Skyrybos, paleistuvavimai, girtuokliavimai, smurtas, nesiskaitymas su žmonėmis buvo gyvenimo norma erodinėje aplinkoje, o dabar matome kad tai yra norma ir mūsų visuomenėje. Tiesa, retas papuola į tokią aplinką kaip Jonas, kuris dėl savo nuomonės yra įmestas į tamsiąją, tačiau beveik visi gyvename apsupti žmonių, kurie akivaizdžiai nėra santykyje su Viešpačiu. Mes atrodome ir kalbame, ir rodome tai savo pavyzdžiu tačiau niekas nesikeičia. Sunku taip. Sunku būti izoliuotiems ir nepastebimiems iki tos akimirkos kada kam nors pradeda ,,reikėti” pokalbio apie Viešpatį. Mes galbūt norime, kad turėtume teisę ateiti ir patys kalbėti, ateiti ir pasakyti kaip reikia gyventi, tačiau erodinėje aplinkoje yra kitaip. Teisumas liudijamas privačioje ir netgi izoliuotoje aplinkoje.