Atstūmimas, kaip ir Dievo veikimas yra natūralus lūkestis

Ir mokė juos: ,,Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite. Jei kurioje vietovėje jūs nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir net dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos.” Jie iškeliavo, ragino atsiversti, išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė.
Morkaus 6,10-13

Ko mes galime tikėtis būdami Dievo Žodžio liudytojais, paklusę ir sekdami Jo nurodymais? Jėzus kalba apie tikėjimo liudijimo realybę. Tikėjime gyvendami patirsime dvi tikėjimo puses. Pirma pusė, tai liudijimo palaiminimas. Kristus sako, kad eidami atsiraskite namus, kuriuose jūs būsite priimti, pasilikite ten ir bendraukite su tais žmonėmis. Luko evangelijoje šis Kristaus pasakymas yra pilnesniame kontekste. Jis sako: Į kuriuos namus užeisite, pirmiausia tarkite: ,,Ramybė šiems namams!” Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, sugrįš pas jus. Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus.”[1]
Kristaus žodžiuose skamba liudijimo principas – mes liudijame Kristų per namus. Tai yra per tuos žmones, kurie mus priima, kuriems yra malonu būti su mumis. Čia jis kalba apie ,,ramybės žmogų”. Kiekvienoje kultūroje, kiekviename mieste ar gyvenvietėje yra ramybės žmonių, kurie trokšta gyventi teisingai, kurie elgiasi su aplinkiniais humaniškai. Mums palaiminimas yra sutikti ramybės žmones, kaip ir jiems yra palaiminimas sutikti Kristaus liudytojus. Tokiuose namuose dažniausiai yra išklausoma Evangelijos žinia, gerbiami žmonės skelbiantys šią žinią. Tai netgi ir yra pats efektyviausias metodas, kokiu gali būti skelbiama evangelija – per savo gyvenimą, per asmeninį prisilietimą prie žmogaus. Labai dažnai šiuolaikiniai evangelizavimo metodai yra prieštaraujantys šiam principui. Dažnai norima pasiekti iš karto daug žmonių, todėl yra dalijami lapeliai, einama nuo vienų prie kitų durų. Tikslas dažniausiai yra nuoširdus noras dalintis tikėjimu, tačiau pasekmėje toks principas gąsdina žmones, tikėjimo liudytojus jie priima kaip prekybinius agentus. Žymiai reikšmingiau yra būti ramybės žmogaus kompanijoje ir jam dalintis savo išgyvenimais, savo samprotavimu, prie pietų ar vakarienės stalo patiriant puikų bendravimą, kalbant apie tai tuo kuo pasikeitė tavo pasaulėžiūra. Kristus mums iš anksto pasako, kad tokiu būdu mes patirsime bendrytės palaiminimą.
Deja, be palaiminimo liudijime bus pakankamai ir pažeminimo. Tai kita liudijimo pusė. Įsivaizduokite, kad atėjote į namus, iš kurių jus išvaro ir už paskos dar pamojuoja su kirviu. Kur jūsų palinkėtą ramybę jums sviedžia atgal. Tokių žmonių buvo visada ir teks su jais susidurti savo gyvenime ir mums. Gali būti kad tai iš išorės ir padoriai atrodantys žmonės, turintys socialinį statusą, tačiau visiškai net ir be susimąstymo atmetantys jiems Dievo siunčiamą žodį.
Štai su tokiais palinkėjimais ir perspėjimais ir iškeliavo Jėzaus mokiniai. Jie neieškojo prabangių viešbučių, kuriuose galėjo nakvoti, verčiau kukliai apsistodavo pas paprastus žmones mylinčius ramybę. Patyrę priešiškumą, nekeldami daug triukšmo jie palikdavo priešiškus Kristui namus išsinešdami ir Dievo ramybę. Jie keliavo ir tokioms sąlygomis džiaugsmingai skelbė, kad gyvenimas gali būti radikaliai skirtingas, išlaisvindavo kai kuriuos nuo gyvenimą temdinančios velnio primestos pasaulėžiūros, tepė žmonių kūnus aliejumi, kai kuriuos išgydydavo. Taip, tai darė ne Jėzus, o paprasti žmonės, kurie pasitikėjo Juo ir sekė Jo nurodymais.
Šiomis dienomis, kažkodėl visus tuos darbus yra norima palikti dvasininkijai, kuomet vykdyti tokią misiją yra eilinių tikinčiųjų pašaukimas. Jei pažįstate ramybės žmogų, tai nebijokite į jo namus atnešti Kristaus ramybę, nebijokite už tą žmogų pasimelsti, patepti jį aliejumi.
Gyvenkime žinodami, kad tikinčiojo gyvenime ne vien tik palaiminimai turi būti nuoširdaus tikėjimo ženklai. Atstūmimas, gal būt yra netgi reikšmingesnis ženklas, kad tavo tikėjimas yra tikras, kad ne visada esi vertas būti visų glostomas, bet vertas ir būti įžeistu ir atmestu opozicijos.
[1] Luko 10,5-7