Jėzaus žodžiai prikelia gyvenimui

Jam dar tebekalbant, ateina sinagogos vyresniojo žmonės ir praneša tam: „Tavo duktė numirė, kam begaišini Mokytoją?!“ … Jis paėmė mergaitę už rankos ir sako: „Talita kum“; išvertus reiškia: „Mergaite, sakau tau, kelkis!“ Mergaitė tuojau atsikėlė ir ėmė vaikščioti. Jai buvo dvylika metų.
Morkaus 5,35-42

Prisiminkime tai, kad šiuo metu, kai žmonės praneša Jayrui žinia, kad jo duktė mirė, Jėzus buvo susikoncentravęs į pokalbį su moterimi iš minios. Ši žinia atrodo atlaisvina Jėzų nuo įsipareigojimo eiti į Jayro namus, nes faktiškai nebėra ko ten eiti. Žmonės juk puikiausiai supranta, kada tuomet kai žmogus miršta, jis miršta, apie prikėlimą nebėra net ko kalbėti, tai gali padaryti tik Dievas, kuris į žmogaus šnerves įkvėpė gyvybės alsavimą. Akivaizdžiai Jayrui nulinksta galva ir greičiausiai jis jau pritarią žiniai pranešusių žmonių nuomonei – neverta gaišinti Mokytojo, čia juk mirtis.
Labai daug žmonių į Jėzų žiūri kaip į mokytoją, kuris mokina tam tikrų gyvenimo tiesų. Šie žmonės, kurie praneša Jayrui žinią apie mergaitės mirtį, yra iš tos pačios Jayro aplinkos. Jie ateina su ankstesne nuomone apie Jėzų, ir nežino kad ką tik įvyko pagijimo stebuklas šiai dvylika metų sirgusiai moteriai. Tas tuometinis Jėzaus sustojimas pokalbiui su moterimi Jayrą galėjo sutrikdyti, tačiau išgijimas sustiprino Jo pasitikėjimą Jėzumi. Jeigu Jis net nesąmoningai išgydė taip sunkiai sergančią moterį, tai turbūt Jis yra kur kas daugiau nei mokytojas, bet kas tuomet yra Jis toks?
Maži stebuklai padeda pasitikėti didesniais stebuklais. Mūsų gyvenime būna įvykių kurie mus trikdo, bet galutiniame rezultate matome, kad su Dievo pagalba juos nugalėjome. Savo laiku buvau užkietėjęs rūkalius, ir supratęs, kad rūkymas yra man žalingas. Daug kartų mėginau mesti rūkymą, vieną kartą išvėriau net apie metus laiko, tačiau visuomet vėl grįždavau prie mėgavimosi cigaretės dūmu. Priklausomybė buvo stipri, ir tikrai suvokiau, kad sąmoningai ir savo jėgomis atsikratyti rūkymo nesu pajėgus.
Kuomet pradėjau tikėti Dievu ir supratau, kad pas Jį einu kartu su Jėzumi, rūkimas man tapo visiškai nepriimtinas, nenorėjau gyventi tokioje priklausomybėje ir sakyčiau metimas rūkyti buvo vienas iš pirmųjų mažų Dievo stebuklų, kuris man reiškė labai daug. Jei Dievas gali mane išvaduoti iš priklausomybių, kurių nesu pajėgus pergalėti savo jėgomis, tuomet Jis gali padaryti kur kas didesnių dalykų.
Jėzaus žodžiai Jayrui - „Nenusigąsk, vien tikėk!“ duoda pagrindą Jo tikėjimo sustiprėjimui. Išgąstis arba baimė pražudo tikėjimą. Todėl mums savo gyvenimo situacijose reikia žvelgiant į Jėzų tikėti Jo žodžiais, kuriuos Jis yra patvirtinęs darbais. Tai kad Jėzus gali gydyti, Jayras matė, ir tai pastiprino jo tikėjimą, tačiau to, kad Jis gali prikelti iš mirusiųjų niekas nėra nei girdėjęs nei matęs – tuo dabar Jayras turi peržengti save ir patikėti Jėzumi.
Mes dažniausiai visada galvojame apie aplinkybes, kurių Dievas negali pakeisti. Bet ar pagalvojame, kad Dievas prisiima atsakomybę už savo žodžius? Jei Jėzus būtų taip kalbėjęs ir nieko negalėjęs pakeisti, tai Jis automatiškai įgautų šarlatano reputaciją. Tuomet ir Dievas, kuris šiame pasaulyje veikia per Jėzų, būtų nepatikimas šarlatanas.
Suprantama žmonės iš tokios pasaulėžiūros juokiasi. Jėzus nėra Dievas, ir mergaitė nėra nei užmigusi, nei nualpusi. Yra galimybė letargo miegui, bet čia jie tvirtina, kad ji yra mirusi. Ar nėra juokinga kažkam prisiimti atsakomybę, kad yra įmanoma mergaitę pažadinti iš mirties?
Mes patys gyvename laikais, ir daugelis esame stipriai mokyti pasaulėžiūros, kad žmogaus gyvenimas po mirties baigiasi. Žmogus neturi sielos, žmogus yra materiali asmenybė ir kūnui numirus pasibaigia ir žmogaus gyvenimas. Didžiausia nesąmonė, kad žmogus gali gyventi už materijos ribų. Vienintelis pagrindas šitokiai pasaulėžiūrai yra regėjimas, matymas to, kas vyksta su materija. Tačiau suvokime, kad mūsų regėjimas yra ribotas, nes matome tik tam tikro dydžio kūnus ir tai yra viskas. Mes nesame pajėgūs matyti nei mikroorganizmų, nei makrokūnų kurie yra už milijardų kilometrų nuo mūsų. Mes riboti, galbūt net tam tikra prasme akli.
Jėzus prikeldamas mergaitę mokina mus išsilaisvinti iš aklumo, iš matymo pasaulėžiūros bukumo. Nori gyventi ir pajausti viso gyvenimo vertę, tai tikėk Juo, nes Jis turi galią nugalėti materijos dėsnius, Jis gali parodyti erdvę apie kurią net negali įsivaizduoti.
Jei Jėzus prikėlė mirusią mergaitę, tai Jis turi galią ir mus bemirštančius šiame pasaulyje prikelti gyvenimui. Jei jis vaiką, kurio širdelė sustojo plakusi, kurį paliko gyvybės alsavimas vėl galėjo pastatyti ant kojų, galėjo sugražinti jo tėvams džiaugsmą, tai tą Jis ruošiasi atlikti kiekvieno gyvenime, kuris žiūrėdamas į savo aplinką mato ne tai, kas joje yra, o regi joje veikianti Dievą.
Gyvenimui Jis pas mus atėjo, tam kad atimtų mus iš šaltų mirties nagų ir sugražintu į namus.