@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Trečiadienis, Rugsėjo 08, 2004

Apėmusi baimė

Jie ateina prie Jėzaus, mato sėdintį demonų apsėstąjį ­ tą, kuris buvo turėjęs Legioną, ­ apsirengusį ir sveiko proto, ir juos apėmė baimė. Mačiusieji papasakojo jiems, kas buvo nutikę su apsėstuoju, ir apie kiaules. Tada žmonės ėmė prašyti Jėzų išeiti iš jų krašto.
Morkaus 5, 15-17

Svarbiausias šių eilučių epizodas yra pasveikęs žmogus. Tas kuris gąsdino visus aplinkinių kaimų ir miestelių gyventojus, tas kuris klykaudavo ir daužė save akmenimis dabar jų akivaizdoje sėdi ramus ir sutramdytas.
Dievas daro stebuklus keisdamas žmones ir gražindamas juos į visuomenę. Stebuklas yra tame, kad tas kuris yra nevaldomas ir grėsmingas dabar yra normalus ir sveiko proto, ir tokio žmogaus nebėra ko bebijoti.
Pagalvokime kiek daug mūsų visuomenėje yra grėsmingų ir pavojingų žmonių. Na, štai šitokių pavyzdžių mes nepamatysime, nes tokie žmonės dažniausiai yra gydomi psichiatrinėse ligoninėse, tačiau kiek yra žmonių kurie būdami ,,sveiko proto” kelia visuomenei grėsmę ir niekas jų sutramdyti negali.
Nuo girtų vairuotojų keliuose žūna šimtai žmonių. Kiek žmonių kenčia dėl nesąžiningų darbdavių, kurie neišmoka pilno atlyginimo arba reikalauja iš žmogaus žymiai daugiau darbo nei jam už tą darbą sumoką? Žmonės, kurie atsistoja priekyje ir savo sprendimais tiesiogiai veikia kitų žmonių gyvenimo krypti ir yra šie įtakos žmonės, kurių paprastai eiliniai žmonės bijosi.
Na, o kas atsitinka, kai toks šiuolaikinis mūsų visuomenės ,,daug galinčio” klasės atstovas pažįsta Viešpatį ir nusižemina? Kai toks žmogus tampa sąžiningu žmogumi ir pasikeičia iš savo nenuspėjamo charakterio tapdamas maloniu žmogumi? Niekas negalvoja, kad tai yra stebuklas, nes Viešpats pakeičia jo nuodėmingą mąstymo pasaulėžiūrą į orientaciją gyvenimui su Dievu.
Šie žmonės išsigando ne tiek pamatę nuskendusias kiaules, kiek pasveikusį žmogų. Juos išgąsdino toks ryškus kontrastas, dėl to ką Jėzus padarė su šiuo žmogumi. Jeigu mes savo gyvenime lauksime tokio ryškaus kontrasto, tai gali būti, kad jo ir nesulauksime, tačiau ar tai reiškia, kad dėl to nematome veikiančio Dievo? Pasižiūrėkime bažnyčioje vienas į kitą ir pamatysime stebuklą. Gyvenę sau, rūpinęsi savimi, Dievą laikę filosofinę sritimi dabar labiausiai vertiname Dievo malonę ir šią vertybę statome prioritetu savo gyvenime. Bent jau tikiuosi, kad taip yra, kaip dabar pasakiau.
Atsimenu, kaip išsigando mano motina, kai jai papasakojau apie naują santykį su Dievu. Teko daug pasakoti ir aiškinti, tačiau nepatikėjo. Teko duoti skaityti knygas ir knygeles, tačiau vis vien tai buvo nelabai įtikinama. Mama apsiramino, praėjus kuriam laikotarpiui, matydama, kad gyvenimas pasikeitė gerąja prasme, na dar dėl garantijų mama atvažuavo patikrinti bažnyčios kurioje lankiausi.
Mano atsivertimas į Viešpatį šeimoje sukėlė šurmulį. Faktiškai taip ir turi būti. Nėra nuostabu, kad šie žmonės išsigando. Jų beprotis išgijo. Jų pačių viena iš skaudžiausių problemų dabar tapo visiškai nebe problema. Taip negali būti. Tačiau kita vertus baimę papildė ne vien šis žmogaus pasikeitimas, bet ir praradimai. Du tūkstančiai kiaulių nugarmėjo į ežero dugną. Reikia manyti, kad žmonės suprato, kad šio žmogaus demonai perėjo į kiaules ir dėl to tokie didžiuliai nuostoliai. Jėzaus, kaip matome, jie nekaltino, ir kaip galima kaltinti už pagydytą žmogų, tačiau materialiniai nuostoliai taip pat yra akivaizdūs. Jeigu įvertintume vieną kiaulę 350 litų, tuomet jie prarado apie 700000 litų. Per Jėzaus geradarystę prarastos nemažos miestelio pajamos. Tačiau čia slypi kitas įdomus faktas, jei tokia suma yra vertinamas vieno žmogaus pagijimas, ir neatrodo, kad būtų Jėzų ištikęs šokas dėl gyventojų praradimų, tai kokia yra žmogaus kaina?
Ko jie bijojo? Dievo? Jeigu Jo būtų pradėję bijoti, tai reikia manyti, kad jie būtų pasikvietę Jėzų kalbėti jiems apie Dievo karalystę. Ar nebus, kad jie išsigando permainos, ir iškarto galvojo ne apie Dievo galybę, bet apie save pačius? Jei Jėzus bus jų krašte, tai turėdamas tokių galių Jis gali sumanyti pakeisti jų gyvenimus, o to jie nenorėjo.
Visada didžiulės permainos sujaukia mūsų mąstymą ir veda mus apsisprendimų link. Dievas veikdamas keičia žmogaus gyvenimą. Jeigu reikia tai Jis taip daro ir su tam tikrais materialiniais nuostoliais.
Kaip mes turime reaguoti matydami Dievo veikimą darantį permainas? Bijoti? Iš dalies taip, bet bijoti ne to, kas gali atsitikti su mumis, o to, kad su mumis gali nieko neatsitikti.


0 Komentarai (-?):

Rašyti komentarą

<< Į pradžią