@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Trečiadienis, Liepos 07, 2004

Tikėjimas yra dovanota vertybė

Dievas juk davė mums ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir savitvardos dvasią. Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo nei manės, jo kalinio, bet drauge su manimi kentėk Evangelijos labui galia Dievo, kuris mus išgelbėjo bei pašaukė šventuoju pašaukimu, ne atsižvelgdamas į mūsų darbus, bet savo laisvu nutarimu bei malone, kuri dovanota mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus.
2 Timotiejui 1,7-9

Mokindamiesi apie tikėjimą turime suprasti, kad tikėjimas yra dovanota vertybė. Tai kas yra dovanota arba duota žmogus yra linkęs priimti labai lengva kaina. Jau šiaip mes iš Dievo esame gavę labai daug. Vien dėl to, kad esame asmenybės Jam turime būti labai dėkingi. Tai kad esame pajėgūs galvoti, turime atitinkamą sveikatą, turime maisto, pastogę ir netgi galimybes turiningai leisti laisvalaikį turėtų mus įtakoti būti dėkingais žmonėmis. Yra labai daug dalykų veikiančiu principu ,,pasidaryk pats” ir tokiu būdu turėdami tam tikrą Dievo dovaną ir įdėdami savo triūso dalį, mes gauname tikrai vertingą produktą.
Tačiau iš dieviškosios perspektyvos svarbiausia yra ne mums tinkamos gyvenimo sąlygos. Dievo planu visi žmonės patiria senatvę, po mažu praranda sveikatą, senstant vis mažėja veikimo ir mėgavimosi galimybės. Taigi, ne tos Dievo dovanos yra svarbiausios, kuriuos mūsų gyvenimą turtina siekiant žemiškojo gyvenimo laimės dabartinės kultūros sampratoje. Tačiau jei ne tai svarbiausia, jei tos vertybės, kurios yra taip vertinamos mūsų visuomenėje nėra labai jau svarbios, tai kas tuomet?
Paulius virš visų Dievo dovanotų vertybių aukščiausiai iškelia tikėjimą. Tikėjimo žmogus pats susikurti negali, nes žmogus pirmiausia yra materiali būtybė, taigi, jis geba kurti tai kas yra materialu, ką galimą apčiuopti, pamatyti, išgirsti, pajausti, užuosti. Tikėjimas, Pauliaus supratimu, yra kur kas reikšmingiau už visus šiuos dalykus ir jis yra pati reikšmingiausia dovana, kurią žmogus gali priimti iš Viešpaties ir ja naudodamasis gyventi šiame pasaulyje. Jeigu mokėdami protauti galime išvysti savo gebėjimą tam tikroje srityje ir to protavimo pasekmėje įgauti daug įtakos, tai įgyti Dievo dvasios protaujant tikrai nėra niekam pavykę. Sprendžiant matematikos uždavinį žmogaus galvoje vyksta lavinamieji procesai ir tai yra gerai, tačiau dėl to, kad žmogus lavinasi Dievo dvasia neskuba jame apsigyvendinti.
Tikėjimas Dievu yra aukščiausia ir brangiausia vertybė kokią Dievas yra dovanojęs žmogui. Ją ne šiaip Jis davė – še imkit! Už šios vertybės pateikimą Dievas turėjo sumokėti savo Sūnaus gyvybę. Nusidėdamas žmogus pasirinko nuodėmę ir Dievui žmogaus širdyje vietos neliko. Prisibrauti iki žmogaus esybės dažnai Dievo Dvasiai reikia veikti metų metais, kol žmogus nusprendžia pasiduoti Dievui ir leisti Jam veikti savo gyvenime. Būtent leisdami Dievui pradėti veikti mumyse mes ir priimame Jo Dvasią, kuri ateidama keičia mus vis pastūmėdama būti tvirtesniais, labiau mylinčiais, parodančiais daugiau savitvardos.
Dėl to, kad tikėjimas yra dovanota vertybė neturime manyti, kad ji yra mažavertė, bet būtent parodo tai, kad Viešpats yra kilniaširdis ir dosnus Dievas. Tai ne spontanišku sprendimu užplūdus šiltiems jausmams Viešpats mums suteikė tikėjimo vertybę, o išankstiniu užmanymu Jis gelbėjo žmogų, nuo pačio nuopolio pradžios.
Jo gerumą mes turėtume gerbti ir liudyti, tai ką Jis mums teikia vertinti ir saugoti. Jo tikėjimo dovana yra užmanyta ilgalaikiams tikslams.
Paulius rašydamas šį laišką Timotiejui primena, kad Geroji Žinia yra ne tik informacija apie Dievo meilę ir Jo nutiestus kelius pas Jį sugrįžti, bet pats gyvenimas. Gyvendami Evangelija esame šios žinios praktikuotojai: Dievo dvasia yra mumyse ir Ji įtakoja mūsų charakterį. Būdami ,,evangelikais” t.y. gyvenantys gerąja žinia, mes ne tik mokame džiaugtis Dievu gerose gyvenimo sąlygose, bet ir tose kuriose visai netrokštame gyventi.

0 Komentarai (-?):

Rašyti komentarą

<< Į pradžią