Stabdyti Jėzų

Jėzui sugrįžus namo, vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti. Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti jo, sakydami, kad jis netekęs nuovokos. Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebulą“, ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus.“
Morkaus 3, 20-22

Tą dieną Jėzus patyrė gana stiprią dvasinę kovą. Keliavęs po Galilėją ir savo darbais pradėjęs apreikšti save Jėzus grįžta į namus. Norėtųsi manyti, kad čia Jis ras poilsį ir ramybę, tačiau taip nėra. Sėdęs prie stalo gana greitai Jis turi keltis.
Iš šios dienos pozicijų mes galvojame, kad Jėzui lengva buvo kalbėti apie Dievo karalystę, nes jis galėjo daryti stebuklingus darbus, gydyti ligonius. Atrodytų lengva turint tokius gebėjimus yra užsitarnauti ne tik minios populiarumą, tačiau ir vyresniųjų pagarbą bei artimųjų pripažinimą. Tuomet kalbėti apie dangaus karalystę tėra vien tiktais laiko klausimas.
Neklaidinkime savęs tuo, kad negalime būti skelbėjais, nes nesame apdovanoti ypatingomis galimybėmis arba praėję specialių apmokymų. Ligoniai pas Jėzų ėjo ne pasiklausyti pamokslų, o tam kad būtų išlaisvinti nuo juos kankinančių ligų. Teologai pas jį rinkosi ne diskusijoms, o kritikai.
Šią dieną prie Jėzaus namų durų ligonių atrodo nėra, ši minia pas Jį atėjo ne tiek sveikatos, kiek smalsumo poreikius patenkinti. Įdomu visiems pasižiūrėti į pažįstamą Jėzų, kuris štai tokiais darbais išgarsėjo kaimyniniuose rajonuose. Ši istorija yra gyvenimiška ir praktiška šiandieniam žmogui tuo, kad viskas kas nutiko Jėzui, beveik nutinka šiandieniam žmogui atsidavusiam vykdyti Dievo valią.
Kaip tą dieną ten viskas vyko sunku pasakyti, tačiau pasekmė buvo tokia, kad buvo pradėta manyti, jog Jėzui pasimaišė protas. Greičiausiai tai buvo tokie gandai, kuriais patikėjo Jėzaus ,,saviškai”. Graikų žodis, kurį pavartojo autorius reiškia, ,,būti be proto”. Supraskime, jie ateina, nes taip apie Jį kaip apie beprotį kalba žmonės. Kaip suprantame saviškiai turėjo būti Jėzui artimiausi žmonės, galbūt tai šeimos nariai, artimi draugai, giminaičiai, kurie norėjo sutvarkyti šią situaciją su Jėzumi. Kas gali žinoti, gal iš tikrųjų Jam yra iškilusios tokios sveikatos problemos?
Čia tokia akimirka, kuomet net saviškiai nepriima Jėzaus ir nori Jį sustabdyti nuo visų tų ,,kvailysčių”, kurios Jį atskiria nuo ,,normalaus” žmogaus. Keisčiausia yra tai, kad Jo artimieji ateina ne išsiaiškinti, ne pasikalbėti su juo, o jį sulaikyti. Šio žodžio (krateo) tiksliausias vertimas yra ,,areštuoti”. Tai toks veiksmas, kuomet jau asmens, kurio atėjai nuomonės nebėra klausiama. Taigi ir Jėzaus laukė toks pirminis susitikimas su savo artimaisiais.
Kodėl mes turime manyti, kad šiuo laiku visi žmonės turi priimti krikščionybę, kaip visuomenės normą? Visuomenė, kaip normą priimą tam tikrą krikščioniškos tikėjimo praktikos formą, tačiau į pačią esmę yra linkusi nesigilinti. Beveik kiekvienam kuris pasitiki Kristumi teks pirmiausia susidurti su savo artimiausiais žmonėmis, kurie pasakys kad su tavimi prasideda nesąmonės. Mokinys nėra aukštesnis už savo mokytoją nei tarnas už šeimininką . Kristui tekęs išbandymas savo artimiausiųjų tarpe neabejotinai teks ir kiekvienam pasiryžusiam Juo tikėti ir sekti šiuolaikinėje visuomenėje. Kaip matome, artimieji, kurie tikrai greičiausiai buvo nuoširdūs tikintys žmonės iš Kristaus aplinkos, šiuo atžvilgiu eina prieš Dievo valią, nesuprasdami, kad mėgina areštuoti net patį Dievo Sūnų.
Kitas bandymas sulaikyti Jėzų taip pat yra iš visuomenei atrodančiai patikimos institucijos. Į Galilėją, įvertinti ir sukompromituoti Jėzų atvyksta speciali Rašto aiškintojų delegacija. Supraskime, kad garsas apie tuometinę Jėzaus veiklą jau pasiekė Jeruzalę ir šiuo klausimu buvo sušauktas susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta išsiusti kompetentingą delegaciją į Nazaretą spęsti apie Jėzų. Šiai žmonių grupei į Nazaretą teko keliauti ne vieną dieną, taigi ji tikrai turėjo būti kompetentinga ir jos nuomonė įvertinant Jėzų buvo labai svarbi.
Atvykusi delegacija greičiausiai klausė ką žmonės matė ir girdėjo apie Jėzų, gal kas nors buvo susirinkime, kuriame šabo metu Jėzus išgydė žmogui ranką, gal kas nors dalyvavo tame susirinkime, kada Jėzus išsirinko dvylika apaštalų. Kompetentingos komisijos išvados yra stulbinančios – Jėzaus galios yra iš paties velnio! Nėra jokių abejonių, kad Jis turi galių, tačiau Jis kitoks, todėl ir Jo galios turi būti iš velnio, nes mes esame iš Dievo, - greičiausiai toks buvo komisijos svarstančios apie Jėzų pokalbis.
Pasakykite, kaip paprasti miestelio gyventojai nenorės sustabdyti iš jų tarpo kilusio Jėzaus, kaip šeima liks abejinga tokiam baisiam kalbinimui? Iš tikrųjų reikia Jėzų sustabdyti, nes kitaip Jis paskleis velnio mokslą ir pridarys visiems daug bėdos.
Laikai nelabai kuo ir pasikeitė. Mūsų visuomenėje taip pat taikant tam tikrus standartus yra vertinama tikėjimo pozicija. Nėra nuostabu, kad Lietuvoje vienus krikščionis vadina sektantais, ir įstatymais varžo jų veiklą, o kitiems valstybė skiria milijonus. Tie kurie pasitiki Jėzumi, eidami į bažnyčia turi artimųjų ir aplinkinių aplinkoje teisintis, jaustis nepatogiai, klausytis komisijų kaltinimų. Tokia yra tikinčiojo gyvenimo norma, išgelbėjimo kurį gauname per Kristų kaina. Tai, kas žmogaus širdyje atgimė, kas pakeitė jo pasaulį, aplinkos bus apjuodinama.