Piktžodžiauti Šventajai Dvasiai
Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kad ir kaip jie piktžodžiautų, bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme. Jie mat sakė: Jis turi netyrąją dvasią.
Morkaus 3, 28-30
Diskusijoje su fariziejais, kuomet Jėzus buvo apkaltintas kaip šėtono bendrininkas, jis kalba tai, kad kiekvienas žmogus už savo pasakytus žodžius neša asmeninę atsakomybę.
Suprantame, kad labai lengva yra kalbėti bet ką, kas papuola ant liežuvio, tačiau nori nenori bus pareikalauta atiskaityti už kiekvieną žodį, kuri pasakėme neteisėtai kaltindami kitą asmenį. Ypač atsakingi esame už savo žodžius, kuriais kalbame apie Dievo asmenį. Vienas iš Dievo įstatymų būtent tai ir sako: Nenaudosi piktam VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą .
Šio skaitinio eilutėje vertimas turi būti ne piktžodžiauti pačiai Šventajai Dvasiai, bet prieš Šventąją Dvasią. Jei remiamės ne graikišku vertimu, tuomet mums susidaro toks įspūdis, kad Šventoji Dvasia yra kaip aikštinga mergaitė, kuri prieš save pasakytus žodžius priima labai asmeniškai ir taip įžeista negali piktžodžiautojui atleisti per amžių amžius. Nemanau, kad yra taip, kad ir kokiais žodžiais kreiptumės į Dievą, Jis mūsų žodžių svorį tikrai sugebės atlaikyti.
Kas kita yra kalbėti apie Jį blogai, tai yra kalbėti apie Jį taip kaip nėra.
Sakykime, jūs kalbėdamas su kitu šeimos nariu, apie savo mamą kalbate taip kaip nėra. Sakote - ji manęs nemylėjo, ji mane apgaudinėjo, vogdavo mano daiktus ir pinigus, kai buvau mažas ir silpnas mane mušdavo, ir panašiai. Jeigu taip mama nedarydavo, tuomet jūs kalbėdamas su kitais žmonėmis kalbate prieš ją. Tai yra, savanaudiškais sumetimais juodinate savo motiną kaip asmenį ir kalbėdamas netiesą menkinate ją kitų žmonių akivaizdoje. Kai tokie žmonių, kurie turėtų būti artimiausi, tarpusavio santykiai, tai kokia kalba begali būti apie šeimos darną, bendrą supratimą, artimųjų meilę?
Jėzus sako, kad šiuo metu fariziejai elgiasi lygiai taip pat. Dievo Dvasią, kuri išvien su Jėzumi galingai veikia, jie pavadino: Demonų kunigaikščio galia. Jis turi Belzebulą, - sakė jie. Tai ir yra piktžodžiavimas prieš Šventąją Dvasią.
Geriau Dievui pasakyti asmeniškai tuos dalykus kurių nesuprati. Tavo klausimai tikrai Jo neišgąsdins, ir Jis tikrai ras ką tau pasakyti. Jei atrodo, kad Dievas yra per tolimas, neasmeniškas ir abejingas tavo nuomonei, tau jau čia šuo ir yra pakastas, tu Jo nesuprasi nes Jo nepažįsti, tuomet yra geriau tylėti ir klausytis tokių žmonių, kurie savo gyvenime patyrė Dievo prisilietimą, arba aiškiai sakyti, kad nepažįsti Viešpaties ir dabar tik filosofuoji apie Jį.
Negalima vien dėl to, kad pats esi ribotas ir visko nesupranti, Dievo veikimą iškarto priskirti velnio jėgai. Tai yra nusikaltimas, net mūsų šalies įstatymai gali bausti žmogų už šmeižtą, tai kodėl manome, kad šmeiždami Dievą tokias dalykais, kurių Jis nedaro, mes išvengsime atsakomybės?
Būkime budrūs, kad veikiančios Dievo jėgos, nevadintume velnio jėga, ir žiūrėkite, kad neįžeistumėte ir žmonių per kuriuos veikia Dievo valia. Gali būti, kad tai Dievo tarnai, o jūs juos priskyrėte velnio tarnams. Žmogaus lūpos ir jo veiksmai gali sukaustyti jį amžiams pražuvimo stadijoje. Apaštalas Jonas sako:
Jei kas mato nusidedant savo brolį, tačiau ne iki mirčiai, teprašo, ir Dievas duos jam gyvybę, būtent tiems, kurie nusideda ne iki mirčiai. Mat yra nuodėmė iki mirčiai
Taigi, nors ir visi turi galimybę atsigręžti į Viešpatį ir įgauti amžiną gyvenimą, tačiau apaštalas aiškiai sako, kad yra žmonių, kurie turi nuodėmę mirčiai, kurie jau dėl savo gyvenimo būdo, dėl kalbos manieros yra pasiekę tokią ribą, kad nebesugeba galvoti apie Dievą pozityviai, o išgirdę apie Jį, kalbėdami jie Jį keikią. Kodėl žmonės amžiams lieka pragare? Nors ir kenčia, tačiau jie negali atsigręžti į Dievą ir būti išgelbėti. Pragaras tai vieta, kur tikrai žmogus gyvena ne Dievo, o velnio dvasios artume. Todėl apaštalas Jonas primena: Mes žinome, jog esame iš Dievo, o visas pasaulis yra piktojo pavergtas. Dar mes žinome, kad Dievo Sūnus yra atėjęs ir suteikęs mums nuovokos, kad pažintume Tikrąjį. Ir mes esame Tikrajame jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Šitas yra tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas .
Dėl malonės, kurią patyriame Kristuje, garbinkime VIEŠPATĮ būdami pilni Jo dvasios, aukštinkime Kristų, kuris suteikė mums malonę patraukti mūsų nuodėmes.
Morkaus 3, 28-30
Diskusijoje su fariziejais, kuomet Jėzus buvo apkaltintas kaip šėtono bendrininkas, jis kalba tai, kad kiekvienas žmogus už savo pasakytus žodžius neša asmeninę atsakomybę.
Suprantame, kad labai lengva yra kalbėti bet ką, kas papuola ant liežuvio, tačiau nori nenori bus pareikalauta atiskaityti už kiekvieną žodį, kuri pasakėme neteisėtai kaltindami kitą asmenį. Ypač atsakingi esame už savo žodžius, kuriais kalbame apie Dievo asmenį. Vienas iš Dievo įstatymų būtent tai ir sako: Nenaudosi piktam VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą .
Šio skaitinio eilutėje vertimas turi būti ne piktžodžiauti pačiai Šventajai Dvasiai, bet prieš Šventąją Dvasią. Jei remiamės ne graikišku vertimu, tuomet mums susidaro toks įspūdis, kad Šventoji Dvasia yra kaip aikštinga mergaitė, kuri prieš save pasakytus žodžius priima labai asmeniškai ir taip įžeista negali piktžodžiautojui atleisti per amžių amžius. Nemanau, kad yra taip, kad ir kokiais žodžiais kreiptumės į Dievą, Jis mūsų žodžių svorį tikrai sugebės atlaikyti.
Kas kita yra kalbėti apie Jį blogai, tai yra kalbėti apie Jį taip kaip nėra.
Sakykime, jūs kalbėdamas su kitu šeimos nariu, apie savo mamą kalbate taip kaip nėra. Sakote - ji manęs nemylėjo, ji mane apgaudinėjo, vogdavo mano daiktus ir pinigus, kai buvau mažas ir silpnas mane mušdavo, ir panašiai. Jeigu taip mama nedarydavo, tuomet jūs kalbėdamas su kitais žmonėmis kalbate prieš ją. Tai yra, savanaudiškais sumetimais juodinate savo motiną kaip asmenį ir kalbėdamas netiesą menkinate ją kitų žmonių akivaizdoje. Kai tokie žmonių, kurie turėtų būti artimiausi, tarpusavio santykiai, tai kokia kalba begali būti apie šeimos darną, bendrą supratimą, artimųjų meilę?
Jėzus sako, kad šiuo metu fariziejai elgiasi lygiai taip pat. Dievo Dvasią, kuri išvien su Jėzumi galingai veikia, jie pavadino: Demonų kunigaikščio galia. Jis turi Belzebulą, - sakė jie. Tai ir yra piktžodžiavimas prieš Šventąją Dvasią.
Geriau Dievui pasakyti asmeniškai tuos dalykus kurių nesuprati. Tavo klausimai tikrai Jo neišgąsdins, ir Jis tikrai ras ką tau pasakyti. Jei atrodo, kad Dievas yra per tolimas, neasmeniškas ir abejingas tavo nuomonei, tau jau čia šuo ir yra pakastas, tu Jo nesuprasi nes Jo nepažįsti, tuomet yra geriau tylėti ir klausytis tokių žmonių, kurie savo gyvenime patyrė Dievo prisilietimą, arba aiškiai sakyti, kad nepažįsti Viešpaties ir dabar tik filosofuoji apie Jį.
Negalima vien dėl to, kad pats esi ribotas ir visko nesupranti, Dievo veikimą iškarto priskirti velnio jėgai. Tai yra nusikaltimas, net mūsų šalies įstatymai gali bausti žmogų už šmeižtą, tai kodėl manome, kad šmeiždami Dievą tokias dalykais, kurių Jis nedaro, mes išvengsime atsakomybės?
Būkime budrūs, kad veikiančios Dievo jėgos, nevadintume velnio jėga, ir žiūrėkite, kad neįžeistumėte ir žmonių per kuriuos veikia Dievo valia. Gali būti, kad tai Dievo tarnai, o jūs juos priskyrėte velnio tarnams. Žmogaus lūpos ir jo veiksmai gali sukaustyti jį amžiams pražuvimo stadijoje. Apaštalas Jonas sako:
Jei kas mato nusidedant savo brolį, tačiau ne iki mirčiai, teprašo, ir Dievas duos jam gyvybę, būtent tiems, kurie nusideda ne iki mirčiai. Mat yra nuodėmė iki mirčiai
Taigi, nors ir visi turi galimybę atsigręžti į Viešpatį ir įgauti amžiną gyvenimą, tačiau apaštalas aiškiai sako, kad yra žmonių, kurie turi nuodėmę mirčiai, kurie jau dėl savo gyvenimo būdo, dėl kalbos manieros yra pasiekę tokią ribą, kad nebesugeba galvoti apie Dievą pozityviai, o išgirdę apie Jį, kalbėdami jie Jį keikią. Kodėl žmonės amžiams lieka pragare? Nors ir kenčia, tačiau jie negali atsigręžti į Dievą ir būti išgelbėti. Pragaras tai vieta, kur tikrai žmogus gyvena ne Dievo, o velnio dvasios artume. Todėl apaštalas Jonas primena: Mes žinome, jog esame iš Dievo, o visas pasaulis yra piktojo pavergtas. Dar mes žinome, kad Dievo Sūnus yra atėjęs ir suteikęs mums nuovokos, kad pažintume Tikrąjį. Ir mes esame Tikrajame jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Šitas yra tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas .
Dėl malonės, kurią patyriame Kristuje, garbinkime VIEŠPATĮ būdami pilni Jo dvasios, aukštinkime Kristų, kuris suteikė mums malonę patraukti mūsų nuodėmes.
0 Komentarai (-?):
Rašyti komentarą
<< Į pradžią