Pasipriešinimas
Tuomet Jėzus liepė mokiniams, kad valtis būtų šalia jo, dėl minios, kad jo nesuspaustų. Nes daugelį jis buvo išgydęs, ir visi kas turėjo ligų spaudėsi prie jo norėdami prie jo prisiliesti. Ir netyrosios dvasios, vos tik jį matydamos, parpuldavo priešais jį ir šaukdavo: "Tu esi Dievo Sūnus!" Bet jis griežtai jas drausdavo, kad jo jos negarsintų.
Morkaus 3, 9-12
Kiekvienoje kartoje yra kažkas tokio, prie ko žmonės veržte veržiasi, nes vienu ar kitu atveju visada yra žmonių su poreikiais. Vienu metu žmonės gali energingai veržtis prie politinio vadovo, kitu atveju prie dvasinių tiesų skelbėjo, o šiuo metu ypač būdinga prie pramogų verslo atstovo. Visada taip buvo taip ir bus.
Priežastis dėl kurios minios spaudėsi prie Jėzaus čia suprantama net naiviam žmogui Jėzuje yra galia gydyti žmones. Taigi, šiuo atveju, net tradicinio tikėjimo atstovams nepritariant minios žmonių veržte veržėsi prie Jėzaus, kad būtų išgydyti.
Turbūt suprantame, kad politiškai orientuoti žmonės tik ir norėtų pasinaudoti tokia situacija laimėti minią atsakant į jos yra geriausias būdas įsigyti populiarumą. Jėzus šios ,,šlovės akimirkos metu pasipriešina tokiai mąstysenai. Mokiniams jis liepia paruošti valtelę, kad reikiamu metu jis galėtų nuo minios pasitraukti.
Dažnai žmonės nori spausti Jėzų į kampą reikalaudami šio bei ano. Jie mato Jėzuje savybes, kuriomis Jis gali pakeisti jų gyvenimą, ir todėl jie reikalauja konkretaus tų savybių pritaikymo. Tuomet kai Jėzus jiems tarnauja jie pripažįstą Jį.
Tačiau ar pripažinimo reikia Jėzui? Jis prašo kad jam padėtų ištrūkti iš tokios vietos, kur visas dėmesys yra nukreipiamas į savo bėdas kai tuo metu šalia jų yra Dievo Sūnus. Žmonės čia mato ne Jėzaus kaip Gelbėtojo ir Viešpaties, o tiktais Jėzaus kaip daktaro garbę. Ne daktaru būti Kristus atėjo į šį pasaulį. Dievas priešinasi, kada jam yra peršama ne ta garbė! Padaręs stebuklingą išgydymą Jis traukiasi iš Kafarnaumo, pamatęs kaip minios spaudžia Jį į kampą Jis priešinasi jų mąstysenai. Šiuo metu, aiškiausiai skelbia Jį esantį Dievo Sūnumi netyrosios dvasios Jėzus priešinasi ir tokiam jo asmens apreiškimui. Žmonės toje vietoje būrėsi tam, kad jis juos gydytų, netyrosios dvasios užtvirtino, kad iš tikrųjų jis yra Dievo Sūnus. Tai reiškė, kad žmonės tikrai atėjo pas Tą, kuris gali daryti stebuklus, iš kurio galima reikalauti veiklos. Visa bėda ta, kad žmonėms reikėjo Dievo veiklos labiau nei paties Dievo. Tokiam požiūriui į Jėzus priešinasi, kaip išmoko priešintis ir šio šimtmečio bažnyčia Kinijoje, kuri dar ir dabar yra persekiojama. Vienas iš Kinijos bažnyčios vadovų Peter Xu Yongze sakė: ,,Mes pamatėme, kad praradę bažnyčios nuosavybę, vietoj to, kad taptume silpnesni iš tikrųjų tapome stipresniais, nes išsigrynino mūsų tikėjimas į Dievą. Mes nebeturėjome galimybės mylėti dalykų esančių iš Dievo, mes tiesiog išmokome mylėti Dievą! Mes neturėjome nei planų nei programų, tai tiesiog mes žvelgėme į Jėzų! Mes neturėjome galimybės pasidaryti pinigų, taigi visą savo laiką leidome darydami mokinius[1]!
Evangelijos eilutėse skaitome apie Jėzų, kuris nepageidavo, kad netyrosios dvasios apreikštų Jo vardą. Dievo šlovę skelbia tik tie kas Jėzumi seka, o ne tie, kurie yra pamėgę nuodėmingą gyvenimo būdą ir yra prisipildę nešvarios dvasios. Pasakyti, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, gali kiekvienas, kuriam tuo metu yra patogų, tačiau gyventi išpažįstant Kristų Dievo Sūnumi gali tiktais Jo mokiniai.
Nuodėmėje gyvenantis daro negarbę skelbdamas Kristų. Iš vienos pusės atrodo nesvarbu kas, svarbu kad yra išaukštinamas Kristaus vardas, tačiau kita vertus, reikia, kad jo vardą garsintų ne neaiškūs asmenys avinėlių kailiuose, kurie gali veidmainiauti, apgaudinėti kitus, o tokie, kurie iš dėkingumo Dievo malonei pakeitė savo gyvenimą ir gyvena naujo žmogaus standartu. Jėzui koktu kai jį garsina žmoguje esančios netyrosios dvasios.
Ko krikščionys tikisi iš Kristaus kūno tikinčiųjų susirinkimo, bažnyčios? Šiuo laikmečiu galima drąsiai sakyti nesitiki nieko, o iš tikrųjų turėtų tikėtis daug ko. Kristus buvo kūne ir kūne būdamas dažniausiai per prisilietimus jis gydė ir keitė žmones. Dabar yra tas pats, Kristus yra šalia mūsų ir mumyse per Šventąją Dvasią, Kristus yra savo bažnyčioje ir nori pasireikšti per ją, o ne per pasaulį. Nors ir labai keista, tačiau Jėzus pasiruošęs labai greitai pasipriešinti ir pasitraukti nuo į save orientuotą pasaulėžiūrą puoselėjančių individų. Žiūrėkime ir dėmėkimės kokias mes tampame reikalaujančiais stebuklų kranto žmonėmis, ar pasiruošusiais kartu plaukti su Kristumi valtele paliekant šio pasaulio garbę.
--------------------------------------------------------------------------------
[1] Back to Jerusalem, with Paul Hattaway, Gabbriel publishing 2003, p 64.
Morkaus 3, 9-12
Kiekvienoje kartoje yra kažkas tokio, prie ko žmonės veržte veržiasi, nes vienu ar kitu atveju visada yra žmonių su poreikiais. Vienu metu žmonės gali energingai veržtis prie politinio vadovo, kitu atveju prie dvasinių tiesų skelbėjo, o šiuo metu ypač būdinga prie pramogų verslo atstovo. Visada taip buvo taip ir bus.
Priežastis dėl kurios minios spaudėsi prie Jėzaus čia suprantama net naiviam žmogui Jėzuje yra galia gydyti žmones. Taigi, šiuo atveju, net tradicinio tikėjimo atstovams nepritariant minios žmonių veržte veržėsi prie Jėzaus, kad būtų išgydyti.
Turbūt suprantame, kad politiškai orientuoti žmonės tik ir norėtų pasinaudoti tokia situacija laimėti minią atsakant į jos yra geriausias būdas įsigyti populiarumą. Jėzus šios ,,šlovės akimirkos metu pasipriešina tokiai mąstysenai. Mokiniams jis liepia paruošti valtelę, kad reikiamu metu jis galėtų nuo minios pasitraukti.
Dažnai žmonės nori spausti Jėzų į kampą reikalaudami šio bei ano. Jie mato Jėzuje savybes, kuriomis Jis gali pakeisti jų gyvenimą, ir todėl jie reikalauja konkretaus tų savybių pritaikymo. Tuomet kai Jėzus jiems tarnauja jie pripažįstą Jį.
Tačiau ar pripažinimo reikia Jėzui? Jis prašo kad jam padėtų ištrūkti iš tokios vietos, kur visas dėmesys yra nukreipiamas į savo bėdas kai tuo metu šalia jų yra Dievo Sūnus. Žmonės čia mato ne Jėzaus kaip Gelbėtojo ir Viešpaties, o tiktais Jėzaus kaip daktaro garbę. Ne daktaru būti Kristus atėjo į šį pasaulį. Dievas priešinasi, kada jam yra peršama ne ta garbė! Padaręs stebuklingą išgydymą Jis traukiasi iš Kafarnaumo, pamatęs kaip minios spaudžia Jį į kampą Jis priešinasi jų mąstysenai. Šiuo metu, aiškiausiai skelbia Jį esantį Dievo Sūnumi netyrosios dvasios Jėzus priešinasi ir tokiam jo asmens apreiškimui. Žmonės toje vietoje būrėsi tam, kad jis juos gydytų, netyrosios dvasios užtvirtino, kad iš tikrųjų jis yra Dievo Sūnus. Tai reiškė, kad žmonės tikrai atėjo pas Tą, kuris gali daryti stebuklus, iš kurio galima reikalauti veiklos. Visa bėda ta, kad žmonėms reikėjo Dievo veiklos labiau nei paties Dievo. Tokiam požiūriui į Jėzus priešinasi, kaip išmoko priešintis ir šio šimtmečio bažnyčia Kinijoje, kuri dar ir dabar yra persekiojama. Vienas iš Kinijos bažnyčios vadovų Peter Xu Yongze sakė: ,,Mes pamatėme, kad praradę bažnyčios nuosavybę, vietoj to, kad taptume silpnesni iš tikrųjų tapome stipresniais, nes išsigrynino mūsų tikėjimas į Dievą. Mes nebeturėjome galimybės mylėti dalykų esančių iš Dievo, mes tiesiog išmokome mylėti Dievą! Mes neturėjome nei planų nei programų, tai tiesiog mes žvelgėme į Jėzų! Mes neturėjome galimybės pasidaryti pinigų, taigi visą savo laiką leidome darydami mokinius[1]!
Evangelijos eilutėse skaitome apie Jėzų, kuris nepageidavo, kad netyrosios dvasios apreikštų Jo vardą. Dievo šlovę skelbia tik tie kas Jėzumi seka, o ne tie, kurie yra pamėgę nuodėmingą gyvenimo būdą ir yra prisipildę nešvarios dvasios. Pasakyti, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, gali kiekvienas, kuriam tuo metu yra patogų, tačiau gyventi išpažįstant Kristų Dievo Sūnumi gali tiktais Jo mokiniai.
Nuodėmėje gyvenantis daro negarbę skelbdamas Kristų. Iš vienos pusės atrodo nesvarbu kas, svarbu kad yra išaukštinamas Kristaus vardas, tačiau kita vertus, reikia, kad jo vardą garsintų ne neaiškūs asmenys avinėlių kailiuose, kurie gali veidmainiauti, apgaudinėti kitus, o tokie, kurie iš dėkingumo Dievo malonei pakeitė savo gyvenimą ir gyvena naujo žmogaus standartu. Jėzui koktu kai jį garsina žmoguje esančios netyrosios dvasios.
Ko krikščionys tikisi iš Kristaus kūno tikinčiųjų susirinkimo, bažnyčios? Šiuo laikmečiu galima drąsiai sakyti nesitiki nieko, o iš tikrųjų turėtų tikėtis daug ko. Kristus buvo kūne ir kūne būdamas dažniausiai per prisilietimus jis gydė ir keitė žmones. Dabar yra tas pats, Kristus yra šalia mūsų ir mumyse per Šventąją Dvasią, Kristus yra savo bažnyčioje ir nori pasireikšti per ją, o ne per pasaulį. Nors ir labai keista, tačiau Jėzus pasiruošęs labai greitai pasipriešinti ir pasitraukti nuo į save orientuotą pasaulėžiūrą puoselėjančių individų. Žiūrėkime ir dėmėkimės kokias mes tampame reikalaujančiais stebuklų kranto žmonėmis, ar pasiruošusiais kartu plaukti su Kristumi valtele paliekant šio pasaulio garbę.
--------------------------------------------------------------------------------
[1] Back to Jerusalem, with Paul Hattaway, Gabbriel publishing 2003, p 64.
0 Komentarai (-?):
Rašyti komentarą
<< Į pradžią