@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Penktadienis, Birželio 04, 2004

Išsirinkimas

Jėzus užkopė ant kalno ir pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas jį. Ir jis paskyrė Dvylika, kad jie būtų kartu su juo ir kad galėtų siųsti juos skelbti žodžio ir jie turėtų galią išvarinėti demonus.
Morkaus 3, 13-15

Kai galvojame apie tai ką savo gyvenime veiksime, retai susimąstome, kad mūsų planai gali keistis Kristui mus išsirinkus specifinei užduočiai. Štai šiose eilutėse yra užfiksuotos būtent tos išsirinkimo akimirkos. Žmonės, kuriuos mes žinome kaip apaštalus, tokiai veiklai išsirinko Kristus. Apaštalais jie netapo patys panorėję. Pirmiausia ir virš visko tai yra Kristaus išsirinkimas. Kristus išsirenka ne vien tiktais apaštalus, jis išsirenka ir visą tarnavimo komandą savo misijai įgyvendinti.
Pirmiausia Jėzus išsirinko tuos kurių pats norėjo, po to juos pasišaukė ir vėliausiai jie pas Jį atėjo. Čia aiškiai matome procesą. Ar šiame gyvenime taip viskas ir yra mūsų apsisprendimo valioje? Mums gal ir gali taip atrodyti, kad mes pasirenkame savo gyvenime tam tikrą veiklą, tačiau iš šių eilučių taip neatrodo. Būdamas Aukščiausiasis, Dievas turi savo nuomonę ir žvelgdamas į žmogų Jis paskirią jam tam tikrą misiją. Taip ir šiuo atveju Jėzus užkopęs ant kalno, puikiausiai žinodamas ko Jis nori pasišaukė tam tikrus žmones, kad ,,jie būtų kartu su juo ir galėtų skelbti žodžio”. Jis pasišaukė juos bendrystei ir tarnystei.
Paprastai žmogus gali išgyventi du stiprius jo gyvenimą transformuojančius pašaukimus. Vienas pašaukimas yra bendrystei su Dievu, kada priėmę Kristų tampame Dievo vaiku, kitas pašaukimas jau esant Dievo vaiku yra atsakyti į jo pašaukimą tarnystei.
Taigi, jei esate pašauktas arba Dievas kviečia jus tarnauti Jam, tuomet tai Jo valios reikalas. Savo valioje mes galime vienaip ar kitaip į pašaukimą reaguoti. Galbūt mes sakome, kad dėl vienų ar kitų priežasčių Dievas nenori mūsų, tačiau čia yra paprasčiausias atsikalbinėjimas. Kristus sakė: ,,Pjūtis tikrai didelė, o darbininkų maža. Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį ”. Keista būtų iš Dievo išgirsti, kad jam visiškai nereikalingi tarnaujantys žmonės, kai tiek daug Jo nepažinusių keliauja į prapultį.
Mėginkime įsivaizduoti, kad vienas iš mokinių Kristui būtų pasakęs ,,ne”. Tiesa, yra evangelijoje ir tokia istorija, kuomet jis kvietė vieną turtingą jaunuolį sekti, ir šiam buvo gaila to, ką jis turėjo. Tuomet tą pašaukimą jis iškeitė į tuos dalykus, kurie jį ir taip laikė nelaisvėje ir sekimą Kristumi darė neįmanomu.
Kodėl mūsų gyvenimas keičiasi Kristui mus pašaukus? Ar jis turėtų keistis ne mums nusprendus ką norime daryti? Niekas savo valia negali tapti Dievo tarnu. Yra juokinga tarnauti Dievui be Dievo pašaukimo. Kokiai nors sistemai, bažnyčiai, organizacijai be Dievo pašaukimo ir galima tarnauti, bet ne Dievui. Galima sakyti ką tik nori ir prisigalvoti apie savo tarnystę taip pat ką tik nori, tačiau tarnavimas visada yra susijęs su Šeimininko nuomone.
Mūsų gyvenimas keičiasi, kai mes išgirstame Dievo pašaukimą, vienu atveju į jį reaguodami mes ateiname pas jį, kitu atveju mes liekame stovėti kur ir stovėjome reaguodami abejingai į Dievo pašaukimą. Net jei ir esame abejingi mūsų gyvenimas keičiasi tuo, kad žinome apie savo pašaukimo išsižadėjimą būti šalia Kristaus ir skelbti Dievo karalystę.
Tiesa, galime išgirsti Kristaus pašaukimą ir jis gali būti tolimesnei ateičiai, tačiau laikantis pašaukimo jis tampa realybe. Tai pasakoja brolis Yun iš Kinijos, kuris keturis kartus dėl evangelijos skelbimo sėdėjo kalėjime, buvo areštuotas daugiau nei trisdešimt kartų. Nuo 1997 metų jis yra vizijos ,,Atgal į Jeruzalę” koordinatorius, kalbėjęs jau daugiau nei 1000 bažnyčių ir primenantis žmonėms apie misionierišką Jėzaus pašaukimą.
,,Kai 16 metų buvau išgelbėtas, aš pradėjau laukti Viešpaties vedimo ir man nutiko nuostabus dalykas. Viena naktį, maždaug 22 valandą aš jau gulėjau lovoje ir staiga pajutau, kad kažkas man tapšnoja per petį ir girdėjau man sakantį balsą, “Yun, aš tave siųsiu į vakarus ir į pietus, kad būtum mano liudytojas.” Kitą rytą atsikėlęs aš ėjau į vakarų pusę, o po to į rytų pusę ir ten kalbėjau žmonėms Evangeliją. Žinoma tuo laiku aš visai nesupratau, kad mažiausiai evangelizuoti kraštai yra Kinijos vakaruose ir pietuose, tačiau laikui praėjus aš supratau savo tikrąjį pašaukimą. ”
Kinietis Yun, dar būdamas paaugliu pašaukimą priėmė pažodžiui. Tą dieną jis pasikeitė. Jo pašaukimas praaugo jo lūkesčius, paversdamas jį įtakingu Kinijos tikinčiųjų bendruomenėse, todėl taip ir yra, kad pašaukimas būtinai keičia mus. Atsakytas veda į gilesnį santykį su Dievu ir žmonėmis, apleistas pašaukimas išblėsta. Dievas nešaukia tarnystei tokių žmonių, kurie yra nepajėgūs jos atlikti. Išsirinkdamas Jis įgalina mus, duoda galią, kad mūsų darbų vaisiai taptų gausiu derliumi.
Pagalvokite ir apsvarstykite, ar buvo metas kada Viešpats jus kvietė tarnauti Jam? Kviesdamas Jis jau įskaitė jus vertus ir galinčius vykdyti tarnystę, pašaukdamas Jis parodė malonę per kurią mes tampame Jo karalystės šioje žemėje skelbėjais.

0 Komentarai (-?):

Rašyti komentarą

<< Į pradžią