Pasitraukimas
Jėzus su mokiniais pasitraukė prie ežero. Ir didelė daugybė sekė iš Galilėjos, ir iš Judėjos, ir iš Jeruzalės ir iš Idumėjos, iš Užjordanės bei iš Tyro ir Sidono girdėdama kokius darbus jis daro pas jį atėjo didelė daugybė.
Morkaus 3,7-8
Nors ir padaręs daug darbų, kurie stebino žmones ir tiesiog garsino Dievo vardą, Jėzus turėjo trauktis. Šabo metu išgydęs žmogų jis užsitraukė fariziejų ir erodininkų rūstybę, kurie jau tarpusavyje tarėsi kaip reikia užbaigti su šiuo tradicijų pažeidėju.
Turėdamas galią išgydyti žmogų, neabejotinai Jėzus turėjo pakankamai išminties ir galių pasipriešinti opozicijai, tačiau jis elgiasi visiškai kitaip. Jėzus nusprendė pasitraukti iš Galilėjos.
Ši mintis yra verta, kad mes atkreiptume į ją savo dėmesį ir šio to išmoktume apie Kristų.
Tai, kad Kristus traukiasi nėra blogai. Į traukimąsi mes visuomet reaguojame negatyviai, ir tikrai nėra malonu trauktis nuo to, kas dėl tavo geranoriškos tarnystės tapo agresyviu ir pavojingu dalyku.
Traukdamiesi žmonės dažniausiai įvardija kaip pralaimėjimą, tačiau tai nėra tiesa. Dažnai traukimasis yra Dievo valia. Žiūrėdami į tai, kiek žmonių linko link Jėzaus, greičiau galėtume sakyti, kad fariziejai ir erodininkai turėjo trauktis. Tačiau tuomet Jėzus būtų paprasčiausiai skaldęs savo tautos žmones ir sukėlęs maištą. Šito daryti Jis visiškai netroško.
Pastebėkime ir tai, kad Jėzus pasitraukė prie ežero kartu su mokiniais. Jis norėjo, kad viena iš pirmutinių pamokų, kurią išmoktų Jo mokiniai būtų pasitraukimas. Pasitraukti nuo ko? Nuo konfliktinės situacijos, ir netgi tokiu metu kai esi visiškai teisus? Kokia turėjo būti šių mokinių nuoskauda. Jie tolsta nuo savo gimtinės tokiu metu, kada taip lengvai gali būti pripažinti, jie traukiasi turėdami pripažinti pralaimėjimą.
Konfliktinių situacijų savo gyvenime tikrai neišvengsime, reikia manyti kad dažnai bus taip, kada tikrai žinosime jog esame teisūs ir visai ne mes, o tie konfliktuojantys asmenys turėtu nusileisti. Kodėl Dievas nori, kad mes išmoktume nusileisti ir pasitraukti sunku vienu sakiniu išmąstyti. Gali būti daug priežasčių, tai ir nuolankumo ugdymas, ir brendimo klausimas, ir aiškus vizijos formavimas, įgūdžių įgijimas, gilesnis Dievo supratimas ir t.t.
Atsiminkime istoriją, kurioje nenorėjo Petras trauktis nuo Jėzaus Getsemanės sode. Jėzų suėmė kariai, o Petras su kardu puolė priešus, kad apgintų Jėzų. Čia yra pavyzdys neišmoktos pamokos priimti Dievo valią atsitraukiant. Juk jis būdamas toks karštakošis galėjo pražudyti visus Jėzaus mokinius, ir tokiu būdu pakenkti Jėzaus skirtai misijai.
Dievas pirmiausia nori, kad mes išmoktume šią nuolankumo pamoką pasitraukti. Jis pats yra toks, kuris nuolankiai pasitraukia ir neveikia prievartos ir jėgos pagalba.
Mūsų gyvenime būdami Jėzaus mokiniai mes taip pat patiriame tą pasitraukiamo pamoką šalindamiesi iš tos teritorijos, kurioje turėtume jaustis teisūs ir esantys savo vietoje.
Tuomet kai kyla nesutarimai (o jie būna namie, darbe, bažnyčioje ir t.t.), mes turime išmokti nusižeminti ir pasitraukti. Tai nereiškia, kad mes turime išsižadėti savo vizijos ir būti savimi, tai nereiškia, kad mes neturime pasakyti savo nuomonės ir savo supratimo, tai nereiškia kad mes pripažįstame oponuojantį asmenį esant teisiu. Tai reiškia tai, kad paliekame konfliktinę situaciją, kurioje gali įvykti nesugražinami dalykai. Jėzaus atveju, jis nestatė savęs į bereikalingai rizikingą gyvybei situaciją, mūsų atveju, mes traukiamės kartu su Jėzumi iš tos teritorijos kur mums tikrai nelabai kuo ir gresia, tačiau tai gresia Jėzaus asmeniui mumyse užmušimu.
T.y. ten kur sutinki pagundą, kurios dėka vyks konfliktas tarp įprastos tvarkos ir tavo tikėjimo vertybių, ir žinai kad gali atstovėti šio pasaulio metodais, tačiau pakenksi Kristaus reputacijai, tuomet geriau kartu su Jėzumi atsitraukti.
Mokinantis šiuo pavyzdžiu galima praktiškai taisyklę taikyti taip tave keikiančio nekeik, nuo tave mušančio pasitrauk, nuo to kuris nori tave apgauti atsiribok atiduodamas jam priklausančią dalį. Savo įsipareigojimus mylėti artimą vykdyk. Savo gyvenimu garbink Dievą ir tavo darbai neš vaisių, kurio trokšta daugybė žmonių.
Morkaus 3,7-8
Nors ir padaręs daug darbų, kurie stebino žmones ir tiesiog garsino Dievo vardą, Jėzus turėjo trauktis. Šabo metu išgydęs žmogų jis užsitraukė fariziejų ir erodininkų rūstybę, kurie jau tarpusavyje tarėsi kaip reikia užbaigti su šiuo tradicijų pažeidėju.
Turėdamas galią išgydyti žmogų, neabejotinai Jėzus turėjo pakankamai išminties ir galių pasipriešinti opozicijai, tačiau jis elgiasi visiškai kitaip. Jėzus nusprendė pasitraukti iš Galilėjos.
Ši mintis yra verta, kad mes atkreiptume į ją savo dėmesį ir šio to išmoktume apie Kristų.
Tai, kad Kristus traukiasi nėra blogai. Į traukimąsi mes visuomet reaguojame negatyviai, ir tikrai nėra malonu trauktis nuo to, kas dėl tavo geranoriškos tarnystės tapo agresyviu ir pavojingu dalyku.
Traukdamiesi žmonės dažniausiai įvardija kaip pralaimėjimą, tačiau tai nėra tiesa. Dažnai traukimasis yra Dievo valia. Žiūrėdami į tai, kiek žmonių linko link Jėzaus, greičiau galėtume sakyti, kad fariziejai ir erodininkai turėjo trauktis. Tačiau tuomet Jėzus būtų paprasčiausiai skaldęs savo tautos žmones ir sukėlęs maištą. Šito daryti Jis visiškai netroško.
Pastebėkime ir tai, kad Jėzus pasitraukė prie ežero kartu su mokiniais. Jis norėjo, kad viena iš pirmutinių pamokų, kurią išmoktų Jo mokiniai būtų pasitraukimas. Pasitraukti nuo ko? Nuo konfliktinės situacijos, ir netgi tokiu metu kai esi visiškai teisus? Kokia turėjo būti šių mokinių nuoskauda. Jie tolsta nuo savo gimtinės tokiu metu, kada taip lengvai gali būti pripažinti, jie traukiasi turėdami pripažinti pralaimėjimą.
Konfliktinių situacijų savo gyvenime tikrai neišvengsime, reikia manyti kad dažnai bus taip, kada tikrai žinosime jog esame teisūs ir visai ne mes, o tie konfliktuojantys asmenys turėtu nusileisti. Kodėl Dievas nori, kad mes išmoktume nusileisti ir pasitraukti sunku vienu sakiniu išmąstyti. Gali būti daug priežasčių, tai ir nuolankumo ugdymas, ir brendimo klausimas, ir aiškus vizijos formavimas, įgūdžių įgijimas, gilesnis Dievo supratimas ir t.t.
Atsiminkime istoriją, kurioje nenorėjo Petras trauktis nuo Jėzaus Getsemanės sode. Jėzų suėmė kariai, o Petras su kardu puolė priešus, kad apgintų Jėzų. Čia yra pavyzdys neišmoktos pamokos priimti Dievo valią atsitraukiant. Juk jis būdamas toks karštakošis galėjo pražudyti visus Jėzaus mokinius, ir tokiu būdu pakenkti Jėzaus skirtai misijai.
Dievas pirmiausia nori, kad mes išmoktume šią nuolankumo pamoką pasitraukti. Jis pats yra toks, kuris nuolankiai pasitraukia ir neveikia prievartos ir jėgos pagalba.
Mūsų gyvenime būdami Jėzaus mokiniai mes taip pat patiriame tą pasitraukiamo pamoką šalindamiesi iš tos teritorijos, kurioje turėtume jaustis teisūs ir esantys savo vietoje.
Tuomet kai kyla nesutarimai (o jie būna namie, darbe, bažnyčioje ir t.t.), mes turime išmokti nusižeminti ir pasitraukti. Tai nereiškia, kad mes turime išsižadėti savo vizijos ir būti savimi, tai nereiškia, kad mes neturime pasakyti savo nuomonės ir savo supratimo, tai nereiškia kad mes pripažįstame oponuojantį asmenį esant teisiu. Tai reiškia tai, kad paliekame konfliktinę situaciją, kurioje gali įvykti nesugražinami dalykai. Jėzaus atveju, jis nestatė savęs į bereikalingai rizikingą gyvybei situaciją, mūsų atveju, mes traukiamės kartu su Jėzumi iš tos teritorijos kur mums tikrai nelabai kuo ir gresia, tačiau tai gresia Jėzaus asmeniui mumyse užmušimu.
T.y. ten kur sutinki pagundą, kurios dėka vyks konfliktas tarp įprastos tvarkos ir tavo tikėjimo vertybių, ir žinai kad gali atstovėti šio pasaulio metodais, tačiau pakenksi Kristaus reputacijai, tuomet geriau kartu su Jėzumi atsitraukti.
Mokinantis šiuo pavyzdžiu galima praktiškai taisyklę taikyti taip tave keikiančio nekeik, nuo tave mušančio pasitrauk, nuo to kuris nori tave apgauti atsiribok atiduodamas jam priklausančią dalį. Savo įsipareigojimus mylėti artimą vykdyk. Savo gyvenimu garbink Dievą ir tavo darbai neš vaisių, kurio trokšta daugybė žmonių.
0 Komentarai (-?):
Rašyti komentarą
<< Į pradžią