@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Trečiadienis, Gegužės 12, 2004

Kuo šabo diena mus keičia?

Stok į vidurį!
Morkaus 3,3

Pamėginkime atsakyti į klausimą – kuo šabo diena mus keičia? Tai galime pasakyti šios šabo dienos nutikimo istorija. Kai Jėzus su mokiniais ėjo palaukėmis fariziejai Jį kaltino, kad savo mokinių Jis nedrausmina ir leidžia jiems šabo dieną daryti tai, kas paprastai vadinama darbu. Jėzus juos pamokino, kad šabo dieną reikia žiūrėti ne į tai ko negalimą daryti, o į tai ką galimą padaryti ir kas šlovina Viešpatį. Štai dabar Jis ir yra tokioje situacijoje. Jie atėjo į sinagogą. Ėjimas šabo dieną į sinagogą buvo visų pamaldžių ir ne tik pamaldžių žydų praktika, tačiau žydui būtent sinagogoje ir yra geriausia būti šabo dieną.
Jeigu Jėzus leido savo mokiniams nepasninkauti, valgyti su įtartinos reputacijos žmonėmis, ir netgi padirbėti šabo dieną, tai šiuo atžvilgiu jis mokina gerbti šabo dieną tikrąją jos gerbimo prasme. Į sinagogą tą šabo dieną atėjo ir žmogus su negalia. Mes nežinome nei jo vardo, nei amžiaus, tačiau šabo dieną jį būdavo galima sutikti sinagogoje.
Lankymą bažnyčioje šiuolaikinėje visuomenėje lygina su iššvaistytu laiku. Abejoju, kad šis žmogus būtų veltui iššvaistęs laiką šabo dienomis. Jeigu šiame gyvenime vyksta stebuklai, tai dažniausiai jie vyksta tikėjimo bendruomenės kontekste. Ir dažnais atvejais mes, kartu su tokiais padžiūvėliais kuriems yra reikalinga Dievo pagalba esame tų stebuklų liudininkai. Ne, negalime sakyti, kad Dievas savo stebuklais yra ribotas šabo dienai, tačiau drąsiai galime tvirtinti, kad tikėjimo bendruomenei Dievas savo stebuklais yra žymiai dosnesnis nei žmonėms, kurie Jo negerbia.
Šiam žmogui Jėzus sako - ,,Stok į vidurį!” Lengva Jam pasakyti, tačiau nėra lengva tai padaryti. Sinagogoje matome fariziejus, kurie tyrinėja Jėzų, aptarinėja Jo žodžius, žiūri ar Jis ko nepadarys kas prieštarauja jų tradicijai.
Kurių žmonių šiam žmogui klausytis? Ar tradicinio tikėjimo ramsčių – fariziejų, ar šio, laisvę Viešpatyje skelbiančio Jėzaus? Šią įtampą turi pergyventi kiekvienas, kuris nori paklusti Dievo valiai, nes iš vienos pusės visada bus tradiciniai, kurie bus kritiški Jėzaus mokymui. Kita vertus, nepaklausius Jėzaus ir neatsistojus į vidurį tikrai niekas nepasikeis, greičiausiai taip ir teks užbaigti gyvenimą su nudžiūvusia ranka. Labai gaila, tačiau daugelis žmonių mieliau pasirenka gyventi su nudžiuvusiomis rankomis, be gyvenimo vaisių, nei paklusti Jėzaus balso ir atsistoti į vidurį!
Stok į vidurį! – toks yra Jėzaus paliepimas kiekvienam iš mūsų. Kas mūsų laukia viduryje? Žmonių dėmesys - taip! Ne kokia savijauta esant dėmesio centre - taip! Paklusimas Jėzaus autoritetui - taip! Galima tradicijos sergėtojų nemalonė - taip! Tačiau stovint viduryje į tave taip pat yra įsmeigtos ir Viešpaties akys, ir per tave gali veikti Jėzus, apreikšdamas Save ir išgydydamas tave.
Kodėl teisinga būtų pasakyti, kad dauguma iš mūsų yra nudžiuvusiomis rankomis? Be Jėzaus išgydymo mūsų gyvenimo vaisiai netarnauja amžinybei. Be Jėzaus mes visi gyvename kaip ir sudžiuvusiomis rankomis. Mes negalime auginti tokių vaisių, kokių iš mūsų tikisi Dievas. Duodamas naują gyvenimą Viešpats duoda ir ,,rankas” naujai tarnystei, kad galėtume auginti vaisius Dievo karalystei. Todėl ir ,,Stok į vidurį!”
Taigi, kuo šabo diena keičia mus? Ne, ji mus keičia ne dėl to, kad tam tikrą valandą esame tam tikroje vietoje, greičiau ji mus keičia tuo, kad tam tikrą valandą mes einame į susitikimą su Viešpačiu.
Šiuo atveju šabo dieną keitėsi žmogaus su negalia gyvenimas. Mokiniai ir susirinkusieji sinagogoje šabo dieną tapo antgamtiško pagijimo liudininkais. Fariziejai ir visi, kurių širdys buvo užkietintos šabo dieną piktinosi tokiu tradicijų laužymu. Kristus šabo diena apreiškė save visiems toje vietoje susirinkusiems. Jis iš tikrųjų yra šabo Viešpats, Jis iš tikrųjų yra Sūnus Dievo, kuris šabą padarė žmogui, o ne žmogų šabui.


0 Komentarai (-?):

Rašyti komentarą

<< Į pradžią