@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Trečiadienis, Gegužės 05, 2004

Kokie dalykai draudžiami šabo dieną?

,,Žiūrėk, jie daro per šabą tai, kas draudžiama.”
Morkaus 2,24

Turbūt nėra mūsų tarpe tokio žmogaus kuris nesidžiaugtų poilsio diena. Dažniausiai kai kalbame apie poilsį mes galvojame apie atsitraukimą nuo savaitės darbų, ir kitokį laiko leidimo būdą, kuris mus atlaisvina nuo protinės ar fizinės įtampos. Pats žmogus yra taip sukurtas, kad jam poilsis yra būtinas. Mūsų kūnas be poilsio ilgai negyventų, todėl žmogui reikia suteikti kūnui galimybę pailsėti, kad kitą dieną būtų galima normaliai dirbti ir gyventi.
Jeigu jau kalbame apie kūno reikmę pailsėti, tai kodėl manome, kad mūsų sielai nėra jokio reikalo ilsėtis, atsigauti? Nuodėmė alina mumyse tai, kas yra sukurta pagal Dievo atvaizdą, todėl ir yra nuolatinė būtinybė atgaivinti mumyse Dievo duotą žmogiškumą. Tiktais kaip mums suprasti, kas yra poilsis sielai? Galbūt tai nueiti į koncertą, paskaityti knygą, pažiūrėti filmą, pažvejoti, pasivaikščioti? Tačiau ar tai tikrai atgaivina sielą, ar tai tikrai duoda mūsų sielai gyvastį ir poilsį?
Dievas turėjo kažkokį tikslą įkurdamas šabą. Atsiminkime, kas šabo poilsis buvo Dievo įsakytas dar prieš žmogaus nuodėmę! Jis ir įsakė dekaloge laikytis šabo sakydamas: ,,Laikysiesi šabo ir švęsi jį, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, tau yra įsakęs ”.
Matydami Jėzaus misijos pradžią, mes labai lengvai pastebime, kad ji nebuvo lengva ne vien tiktais Jam bet ir Jo sekėjams. Dažniausiai kur tik Jis ėjo ten jį sekė kaltinimai. Jis pasišaukia sekti paskui save muitininką, o po to pas jį apsistoja ir ten valgo ir sulaukia priekaištų, kad ne su tais žmonėmis valgo. Jam taip pat priekaištaujama, kad jie nepasninkauja taip, kaip kad daro Jono arba fariziejų mokiniai. Dabar jiems yra metamas priekaištas vieno iš dešimties Dievo įstatymo laužymu. Mat Jėzaus mokiniai dabar valgo ne laiku ir ne vietoje, todėl ir yra Jam sakomas priekaištas: ,,žiūrėk, jie daro per šabą tai, kas draudžiama”.
Kokiu pagrindu remdamiesi štai taip sako fariziejai? Kaip jau žinome, fariziejai tuomet buvo ne eiliniai piliečiai, jie turėjo tam tikrą statusą tikėjimo bendruomenėje kaip išmanantys Dievo įstatymą, ir suprantama jie apie tai sprendžia savo supratimu.
Kas yra šabo poilsis? Jų supratimu tai buvo diena, kada nebūdavo dirbama jokio darbo. Taigi, šabas buvo apibrėžtas tam tikromis taisyklėmis, kurios apribodavo žmogaus veiklos limitus. Labai gaila, kad fariziejai ir tuometinė dauguma matė tiktais šabo ribas, kurias nustatė patys žmonės. Dėl to fariziejai nesupranta ir priekaištauja. Galime taip sakyti, kad mokiniai taip pat nesupranta, be to, jie ir nesirūpina suprasti, todėl fariziejų akimis jie yra lengvabūdžiai. Jie ne vien nesilaiko šabo taisyklių, bet valgydami dar ir erzina fariziejus. Šie ir priekaištauja Jėzui, kad Jis visai nesirūpina mokinti šių mokinių dievotumo pamokų. Šis fariziejų klausimas demonstruoja jų siaurą ir ribotą supratimą apie tai, kas yra šabas.
Norisi paklausti kaip mes suprantame šį Dievo ketvirtą įsakymą? Tradicinis požiūris tilptų į šiuos rėmus: Krikščionims tai supratimas, kad šabas tai diena, kurioje dvi valandas galima skirti pamaldoms. Pasauliečiams tai yra diena, kurią norisi išsimiegoti, nieko negalvoti, nieko nedaryti, o jei daryti tai kažką tokio savo malonumui. Užimtiems žmonėms tai diena, kurią galima užbaigti nebaigtus darbelius, dar kiti mano, kad šią dieną reikia lankyti savo tėvus, draugus. Apskritai, kodėl turėtų būti keliamas toks klausimas – kas yra draudžiama daryti šabo dieną? Kadangi šabas daugeliui neegzistuoja, taigi nėra ir draudžiamų dalykų šabo dieną. Tačiau tam kuriam egzistuoja ir Dievas ir šabas, kas skaito 4 įstatymą ir jį priimą būtų geriau paklausti taip – o ką aš galėčiau daryti šabo dieną? Ko aš nedarau šabo dieną?
Ką girdėdami šį fariziejų pareiškimą mes galime pasakyti? Taip jie yra riboti savo mąstyme ir klaidingai supranta šabo dieną, tačiau Jėzus jų už tai, kad jie turi gyvenimui tam tikrus principus jų visai nesmerkia. Geriau turėti tam tikrus principus, kurie turi pagrindą Šventajame Rašte nei gyventi principais, kurie visiškai neturi jokių pagrindų. Pirmiesiems yra daugiau vilties.

0 Komentarai (-?):

Rašyti komentarą

<< Į pradžią