@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Antradienis, Gegužės 04, 2004

Jaunam vynui reikalingi nauji vynmaišiai?
Niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, antraip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno) , ir skylė tik padidėtų. Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui nauji vynmaišiai!
Morkaus 2, 21-22

Šis Jėzaus posakis yra sakomas ne siuvėjai, kuri prastai išmano savo darbą, ir ne vyndariams, kurie nežino į kokį indą reikia pilti naują vyną, o žmonėms kurie ieško tikėjimo tikrumo ženklų. Prisiminkime jų priekaištus. Rašto aiškintojai sako, - Jėzus ne su tais žmonėmis valgo. Žmonės Jėzaus mokiniams prikiša, - šie visai nepasninkauja. Kodėl štai šios aplinkos žmonės turi tokį nepasitenkinimą Jėzumi ir Jo mokiniais?
Kiekviena aplinka formuoja ir įtakoja mus. Mes visi turime stereotipus kurie suformuoja tam tikrą tikėjimo išraišką. Stereotipų yra daug, tačiau dabar imkime tiktais tą, kuris liečia mūsų tikėjimo grynumo išraiškos formą. Kaip tuomet izraelitai turėjo tam tikrą stereotipą tikėjimui, kuris jau buvo nutolęs nuo Rašto esmės, taip ir šiais laikais mūsų visuomenėje suformuoti stereotipai taip pat yra visiškai nutolę nuo to, ką apie tikėjimą mokina Šventas Raštas.
Šiuo atveju Jėzus tikėjimą palygina su drabužiu ir vynmaišių. Analogija yra vaizdinga, nes daugeliui mūsų net į galvą nešautų, kad tikėjimas galėtų būti kai kelnės arba kaip maišas. Šiame pasakyme yra aiškus principas – tikėjimas yra kaip kasdieniškas buityje ir gyvenime naudojamas daiktas. Kaip žinome daiktai nėra amžini, jie dėvisi, dyla ir galų galę jiems atsitinka taip, kad jie tampa nenaudojami.
Krikščionybė visada yra vienos kartos dalykas. Tikėjimas Dievu yra vienos kartos dalykas. Kodėl reikia sakyti tokią žiaurią frazę, juk tikėjimas į Dievą per Kristų mums buvo perduotas iš kartos į kartą? Bažnyčios pasaulyje jau egzistuoja šimtmečius, o kai kurios net tūkstančius metų. Tai, kad jau daugelį metų iš eilės egzistuoja tam tikra tikėjimo praktikos išraiškos formą, dar nereiškia, kad per kartas persiduoda tikėjimas. Paprasčiausiai tėvas sūnui tikėjimo perduoti negali, sūnus tai turi išgyventi asmeniškai.
Karalius Dovydas labai norėjo, kad jo sūnus Saliamonas vaikščiotų Dievo keliais, tačiau Saliamonas buvo Saliamonas, ir jis savo gyvenime pasirinko tai, kuo jis norėjo sekti. Taip, Dovydas jį mokino apie Viešpatį, perteikė žinias jam apie Viešpatį ir netgi būdą, kuriuo jis šlovindavo Viešpatį, tačiau pirmiausia Saliamonas turėjo priimti Viešpatį į savo širdį ir su juo gyventi savo gyvenimo dienų laikotarpyje. Esmė yra ta, kad kiekviena karta turi asmeniškai išgyventi Dievo artumą. Kiekvienas asmuo turi išgyventi Viešpaties artumą ir priimti Jo mokymą į savo gyvenimą asmeniškai. Kiekvienas turi sekti Kristumi asmeniškai, kaip asmeniškai yra pasirenkamas ir apsirengiamas rūbas.
Taigi, kiekvieno iš jūsų ir mūsų tikėjimas yra kaip kasdieniškas drabužis. Pažvelkite į save ir savo drabužius. Ar juos paveldėjote iš savo prosenelio? Jeigu taip, tada jūs esate labai senamadiškas, tada tikrai eidamas gatve atkreipiate ne vieno žmogaus dėmesį būdamas taip keistai apsirengęs. Tačiau ar yra taip iš tikrųjų? Su senu drabužiu šiomis dienomis nėra patogu gyventi dėl daugelio priežasčių. Net jei ir gyventume kultūroje, kurioje yra labai mėgiamos senienos.
Jeigu jūsų tikėjimas Dievu nėra jums kaip kasdieniškas drabužis, tada jūs esate save pridengęs kažkuo kitkuo. Nežinau kuo, tai svarstytinas dalykas, gal tai visokių filosofijų skarmalai, o gal jūs taip ir vaikštote dvasiškai nuogas!
Kodėl vyko reformacija 16 amžiuje? Jaunas vynas suplėšė senus vynmaišius. Tuomet tiems seniems vynmaišiams buvo didelis šokas, jiems pasirodė, kad tai neteisybė, kad negali tokia sena, graži į tuos pačius vynmaišius pilstymo tradicija pradėto žlugti. Tačiau ko čia liūdėti, reikia ne spyriotis, o pripažinti, kad seni vynmaišiai plyšta ir negali laikyti jauno vyno
Kristus šiuo žodžius kalbėjo savo visuomenės žmonėms. Jis pasakė, kad Jo mokiniai elgiasi kitaip, jie nėra įprastinio tradicinio mokymo sekėjai, o yra per nauji senam drabužiui, per jauni seniems vynmaišiams. Jie Kristumi seka todėl, kad galėtų jį pažinti gyvenimo kontekste.
Kokią prasmę šie žodžiai turi mums šiandieniškoje kultūroje? Jūsų sekimas Kristumi stebina aplinkinius? Jūs esate jaunas vynas ir neapsisprendžiate kuriuos vynmaišiuos pasirinkti? Jūs norite pridengti save tikėjimo drabužiu ir jums atrodo, kad geriau yra lopyti senąjį drabužį? Dvejonės pasirinkti gali jus traukioti į visas puses. Nepasiryždami prisijungti prie tikėjimo bendruomenės sekančios Kristume jus pasiliksite kaip vienas lopas, ir būsite kaip visai neišpilstytas ir surūgęs vynas.



0 Komentarai (-?):

Rašyti komentarą

<< Į pradžią