Jėzus valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?
Rašto aiškintojai iš fariziejų, išvydę jį valgantį su nusidėjėliais ir muitininkais, prikišo jo mokiniams: Kodėl jis valgo su muitininkais ir nusidėjėliais? Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių.
Morkaus 2,16-17
Turbūt apie Jėzaus gyvenimą būtų galimą pastatyti visai neblogą komediją. Tiktais ją reikėtų rodyti iš sterilaus religingo žmogaus perspektyvos. Jėzus daro tokius dalykus, kokių paprastai žmonės ieškodami pripažinimo ir visuomenės įvertinimo nedaro: Jis varinėja velnius, kas atrodo visiškai neetiška; Jis liečiasi prie raupsuoto žmogaus; Jis sakosi, kad atleidžia nuodėmes; Jis kviečia paskui save sekti tautinių interesų išdaviką; Jis valgo godūnų ir sukčių kompanijoje, ir atrodo jų būryje visai neblogai jaučiasi.
Įsivaizduokite kad pastoviai laikraštyje skaitote naujienas apie vieną teologą, kuris nuolatos daro tokius darbus. Ar jis neužsitarnautų visuomeninės paniekos? Labai sudėtinga mūsų amžiuje būtų pamatyti teologą puotaujantį su muitininkais ir visokiausiais neaiškiais tipeliais. Tiesa, Lietuvoje buvo panašus atvejis, kada vienas kunigas vieno savo gimtadienio metu skambino bažnyčios varpais, ir berods, kito gimtadienio, ar šiaip kitos progos metu buvo pamatytas puotaujantis merginų, muitininkų ir šiaip neaiškios kompanijos gretose. Tai tikrai sukėlė nemažai kalbų, ir atrodo jam buvo pritaikytos kažkokios tai bažnyčios sankcijos. Tačiau greičiausiai čia yra kitoks nei Jėzaus atvejis. Esminis skirtumas yra tas, kad būdamas abejotinos reputacijos kompanijoje Jėzus išlieka nepažeidžiamas. Jis nepuotauja slapta ir yra atviras visiems žmonėms vienodai, todėl Rašto aiškintojai Jį taip lengvai ir mato.
Yra tokių autorių, kurie pristatydami Jėzų prisigalvoja nesąmonių, pavyzdžiui - Marija Magdalietė buvo Jo meilužė, arba Jėzus yra homoseksualus. Štai tokios nuomonės yra be jokių pagrindų. Jeigu būtų taip, tada Jėzus būtų dvigubą gyvenimą gyvenęs žmogus, nuodėmingas kaip ir visi. Tuomet Jo misija yra nuotykių ieškojimas, o mes patikėjusieji esame paskutiniai kvailiai.
Matykime, kad Jėzus yra atviras, ir atviras taip, kad Rašto aiškintojai jį mato, ir blogiausia ką jie gali apie Jo elgesį pasakyti yra tai, kad jis valgo kartu su muitininkais ir nusidėjėliais. Jėzus yra matomas, o kaltinimas Jam yra metamas, kad jis nemoka pasirinkti tinkamos kompanijos.
Dažnai šventumą suprantame kaip baltą rūbą, o balti drabužiai tepasi. Daugeliui norėtųsi matyti Jėzų sterilioje ir švarioje aplinkoje, kur visi yra tokie šventučiai, geručiai
Šventumą geriau būtų lyginti ne su balta spalva, o su šviesa. Skirtumas yra didelis, nes šviesa nesitepa. Tamsa šviesos neapjuodina ir neaptemdo. Atvirkščiai tamsoje net mažas šviesos spindulėlis gali patraukti daugelio dėmesį. Jėzus savo sekėjams priminė, kad jie yra pasaulio šviesa[1]. Taigi, šviesa turi šviesti, neatsižvelgiant į vietą.
Rašto aiškintojų kaltinimas yra kvailas. Žmogaus socialinė vieta visuomenėje neturi nieko bendro su nuodėme. Jėzus atėjo į šį pasaulį pakeisti nusidėjėlių lemtį. Jėzus paprasčiausiai ėjo pas tuos žmones, kurie aiškiai suprato šią prigimtinę ydą. Niekur nėra Rašte tokios vietos, kad muitininkai prikaišiotų Jėzui va koks išdidus, valgo ir bendrauja su fariziejais!
Jeigu tai būtų šiandien, su kuo greičiausiai Jėzus valgytų? Neabejotinai jis norėtų pabūti su tokiu žmogumi, kuris pripažįsta savo nuodėmingumą ir su tokiu kuris jaučiasi teisus. Bet ,,teisuoliams Jėzus parodydavo jų pasididžiavimą ir nuodėmingumą. Nusidėjėliui yra daugiau vilties pasikeisti, skirtingai nuo to, kuris atrodo teisus savo ir visuomenės vertinimo standartais.
Jeigu Jėzus parodė išskirtinį dėmesį tokiam žmogui kaip Levis, ir dar kartu valgė ir bendravo su jo draugais, tai Jėzus lygiai taip pat nori bendrauti su mumis. Mes gyvename ne vienatvei, o bendrystei. Kol dar matome save nusidėjėliais priimkime Jėzų į savo tarpą, nes kai pasieksime ,,teisuolio statusą tada greičiausiai savo tarpe tokio Jėzaus jau nebenorėsime.
--------------------------------------------------------------------------------
[1] Mato 5,14
Rašto aiškintojai iš fariziejų, išvydę jį valgantį su nusidėjėliais ir muitininkais, prikišo jo mokiniams: Kodėl jis valgo su muitininkais ir nusidėjėliais? Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių.
Morkaus 2,16-17
Turbūt apie Jėzaus gyvenimą būtų galimą pastatyti visai neblogą komediją. Tiktais ją reikėtų rodyti iš sterilaus religingo žmogaus perspektyvos. Jėzus daro tokius dalykus, kokių paprastai žmonės ieškodami pripažinimo ir visuomenės įvertinimo nedaro: Jis varinėja velnius, kas atrodo visiškai neetiška; Jis liečiasi prie raupsuoto žmogaus; Jis sakosi, kad atleidžia nuodėmes; Jis kviečia paskui save sekti tautinių interesų išdaviką; Jis valgo godūnų ir sukčių kompanijoje, ir atrodo jų būryje visai neblogai jaučiasi.
Įsivaizduokite kad pastoviai laikraštyje skaitote naujienas apie vieną teologą, kuris nuolatos daro tokius darbus. Ar jis neužsitarnautų visuomeninės paniekos? Labai sudėtinga mūsų amžiuje būtų pamatyti teologą puotaujantį su muitininkais ir visokiausiais neaiškiais tipeliais. Tiesa, Lietuvoje buvo panašus atvejis, kada vienas kunigas vieno savo gimtadienio metu skambino bažnyčios varpais, ir berods, kito gimtadienio, ar šiaip kitos progos metu buvo pamatytas puotaujantis merginų, muitininkų ir šiaip neaiškios kompanijos gretose. Tai tikrai sukėlė nemažai kalbų, ir atrodo jam buvo pritaikytos kažkokios tai bažnyčios sankcijos. Tačiau greičiausiai čia yra kitoks nei Jėzaus atvejis. Esminis skirtumas yra tas, kad būdamas abejotinos reputacijos kompanijoje Jėzus išlieka nepažeidžiamas. Jis nepuotauja slapta ir yra atviras visiems žmonėms vienodai, todėl Rašto aiškintojai Jį taip lengvai ir mato.
Yra tokių autorių, kurie pristatydami Jėzų prisigalvoja nesąmonių, pavyzdžiui - Marija Magdalietė buvo Jo meilužė, arba Jėzus yra homoseksualus. Štai tokios nuomonės yra be jokių pagrindų. Jeigu būtų taip, tada Jėzus būtų dvigubą gyvenimą gyvenęs žmogus, nuodėmingas kaip ir visi. Tuomet Jo misija yra nuotykių ieškojimas, o mes patikėjusieji esame paskutiniai kvailiai.
Matykime, kad Jėzus yra atviras, ir atviras taip, kad Rašto aiškintojai jį mato, ir blogiausia ką jie gali apie Jo elgesį pasakyti yra tai, kad jis valgo kartu su muitininkais ir nusidėjėliais. Jėzus yra matomas, o kaltinimas Jam yra metamas, kad jis nemoka pasirinkti tinkamos kompanijos.
Dažnai šventumą suprantame kaip baltą rūbą, o balti drabužiai tepasi. Daugeliui norėtųsi matyti Jėzų sterilioje ir švarioje aplinkoje, kur visi yra tokie šventučiai, geručiai
Šventumą geriau būtų lyginti ne su balta spalva, o su šviesa. Skirtumas yra didelis, nes šviesa nesitepa. Tamsa šviesos neapjuodina ir neaptemdo. Atvirkščiai tamsoje net mažas šviesos spindulėlis gali patraukti daugelio dėmesį. Jėzus savo sekėjams priminė, kad jie yra pasaulio šviesa[1]. Taigi, šviesa turi šviesti, neatsižvelgiant į vietą.
Rašto aiškintojų kaltinimas yra kvailas. Žmogaus socialinė vieta visuomenėje neturi nieko bendro su nuodėme. Jėzus atėjo į šį pasaulį pakeisti nusidėjėlių lemtį. Jėzus paprasčiausiai ėjo pas tuos žmones, kurie aiškiai suprato šią prigimtinę ydą. Niekur nėra Rašte tokios vietos, kad muitininkai prikaišiotų Jėzui va koks išdidus, valgo ir bendrauja su fariziejais!
Jeigu tai būtų šiandien, su kuo greičiausiai Jėzus valgytų? Neabejotinai jis norėtų pabūti su tokiu žmogumi, kuris pripažįsta savo nuodėmingumą ir su tokiu kuris jaučiasi teisus. Bet ,,teisuoliams Jėzus parodydavo jų pasididžiavimą ir nuodėmingumą. Nusidėjėliui yra daugiau vilties pasikeisti, skirtingai nuo to, kuris atrodo teisus savo ir visuomenės vertinimo standartais.
Jeigu Jėzus parodė išskirtinį dėmesį tokiam žmogui kaip Levis, ir dar kartu valgė ir bendravo su jo draugais, tai Jėzus lygiai taip pat nori bendrauti su mumis. Mes gyvename ne vienatvei, o bendrystei. Kol dar matome save nusidėjėliais priimkime Jėzų į savo tarpą, nes kai pasieksime ,,teisuolio statusą tada greičiausiai savo tarpe tokio Jėzaus jau nebenorėsime.
--------------------------------------------------------------------------------
[1] Mato 5,14
0 Komentarai (-?):
Rašyti komentarą
<< Į pradžią