@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Pirmadienis, Kovo 01, 2004

Susigėdę netikri pranašai
O jei kas nors vėl imtų pranašauti, jo tėvas ir motina, jo gimdytojai, tars jam: ‘Tu neliksi gyvas, nes kalbi melą VIEŠPATIES vardu!’ Tėvas ir motina, jo gimdytojai, pervers jį, kai jis pranašaus. Tą dieną pranašai visi iki vieno gėdysis savo turėtų regėjimų, kai pranašavo, ir nevilkės ašutinės pranašo skraistės, norėdami apgauti;
Zacharijo 13,3-4

Šios eilutės, kurias pranašas kalba, yra ankstesnės minties papildymas. Buvo pasakyta, kad ir stabai bus išnaikinti, ir niekas daugiau jų neminės ir neliks daugiau klaidingų pranašų. Tačiau vis dėlto yra galimybė, kad vėl viskas gali pradėti kartotis iš naujo. Net dvasiškai sterilioje ir netgi atnaujintoje aplinkoje gali vėl kilti klaidingas pranašas ir vėl pradėti naują stabmeldišką religiją, kuri vėl klaidins žmones. Kodėl taip?
Tai mums sako, kad tol, kol gyvuoja žmonės tol gyvuos ir polinkis į stabmeldystę. Jeigu klausiame kodėl, tada pažvelkime į pagrindinę Senojo Testamento žinią - nuodėmė veikia žmogaus gyvenimą tolindama jį nuo Dievo ir lenkdama jo širdį į stabmeldystę. Taigi, netgi naujo atgimimo laikotarpiu, nors žmonės ir yra apvalyti, tačiau dar nėra sterilūs nuo nuodėmės įtakos. Prisiminkime pasaulio tvaną, po kurio liko gyventi tiktais dievobaimingo Nojaus šeima, praėjus tam tikram laikui pasaulis vėl buvo prisipildęs nedorumo. Arba Abraomo giminės išsirinkimas – Abraomas karštai sekė VIEŠPAČIU, o jo palikuonys nuo VIEŠPATIES tolo.
Ką galima tokią akimirką žmogui patarti? Tiktais nuolatinėje Dievo pagalboje mes galime stovėti nuodėmės nenukreipiami į šoną. Savo pastangomis žmogus, net ir tas, kuris patyrė Dievo veikimą savo gyvenime, ilgai neišsilaikys. Jau tada, kada jis pagalvos, kad gali gyventi savo paties galiomis, jis pradės po mažu tolti nuo Dievo pasiduodamas nuodėmės įtakai.
Kodėl šioje pastraipoje vėl pradėsiančio pranašauti gimdytojai bus tokie uolūs, dėl tiesos net pasiryžę pražudyti savo sūnų? Tai nebus nauja mintis, o pildomas Įstatymas, apie kurį mes girdime P.Įstatymo 13, 2-6:
Jei pasirodytų tarp jūsų pranašas ar sapnuotojas, duotų tau kokį ženklą ar padarytų stebuklą ir sakytų: ‘Sekime kitus dievus, - kurių jūs nebuvote pažinę, - jiems tarnaukime’, nors tau paskelbtasis ženklas ar stebuklas ir įvyktų, neklausyk to pranašo ar sapnuotojo žodžių, nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, bando jus, kad sužinotų, ar jūs ir tikrųjų mylite VIEŠPATĮ, savo Dievą, visa savo širdimi ir siela. … Bet anas pranašas ar sapnuotojas bus nubaustas mirtimi, nes skelbė išdavystę VIEŠPATIES, jūsų Dievo, išvedusio tave iš Egipto žemės ir atpirkusio tave iš vergijos namų, skelbė norėdamas nuvesti tave nuo kelio, kuriuo eiti tau įsakė VIEŠPATS, tavo Dievas. Taip tu pašalinsi pikta iš jūsų.
Zacharijas mato tai, kad ta diena bus ypatinga tuo, kad VIEŠPATS vienai žmonių grupei bus besąlygiškai viskas. Tam, kad apsaugotų atnaujintą tikėjimą, jie pažodžiui imsis pildyti Senojo Testamento Įstatymo nurodymus. Kaip matome bus ir tokie pranašai, kurie už nukreipimą nuo VIEŠPATIES nebus nužudyti, tačiau bus sužeisti, ir jiems bus gėda savo pranašysčių.
Šiuo pasaulio laikotarpiu yra pilna klaidingų pranašų, kurie visiškai nevaržomai kalba savo tiesas. Dabar mūsų visuomenė yra tolerantiška ir taip turi būti nes toks yra metas. Tačiau ar mes žiūrėdami į šias Šventojo Rašto eilutes mes turėtume tapti tokie uolūs ir kaip su kirviu kapoti tuos, kurie turi tokį požiūrį? Buvo istorijoje metas, kada gana ilgai viena institucija, kuri save vadino bažnyčia, buvo paėmusi valdžią į savo rankas ir kiekvieną kitaip tikintį užmušdavo, degindavo, įkalindavo arba išvarydavo.
Šventajame Rašte mes niekur nerandame, kad tai būtų Kristaus kūno funkcija imtis prievartos prieš kitaip manančius žmones. Visais tokiais atvejais tai būdavo nesveikas nukrypimas. Šiuo atveju verta pacituoti anabaptisto Menno Simons žodžius pasakytus 1539 metais: ,,Atgimusieji neina į karus, nesivelia į kovas. Tai taikos vaikai, kurie perkaldino kalavijus į arklus, ietis į kauptuvus, ir nepažįsta karo <…> Jei turime būti pakeisti pagal Kristaus paveikslą, tai kaip galime kalaviju kovoti su savo priešais? <…> Durklus ir geležies kalavijus paliekame tiems, kurie, deja, žmogaus ir kiaulės kraują vertina kone vienodai.”
Iš šio Zacharijo teksto, turėtume suprasti, kad ,,ta diena” apie kurią kalba pranašas nebus viena diena žmonijos gyvenime, greičiausiai tai tam tikras laikotarpis, kurio metu pildysis štai šios pranašystės. Šis laikotarpis, kaip jau nekartą yra buvę, pasižymės iš vienos pusės perdėtu uolumu, kuris yra būdingas naujatikiams ir tuo pačiu, tai bus metas, kad bus bandomas daugelio tikėjimas – vieni labai uoliai ir neišmintinai seks VIEŠPATĮ, kiti, kurių bus greičiausiai labai mažai, protingai ir brandžiai laikysis tikėjimo tiesų. Bus dar viena grupė žmonių, kurie nors ir atnaujinti savo dvasioje, tačiau klaidingų pranašų klaidinami nepasitikės jiems Šventosios Dvasios galią apreikštu Kristaus išgelbėjimu ir vėl ieškos ,,tikresnių tiesų” vedančių Dievo pažinimo link.
Kuriai grupei žmonių jūs šiandien priklausote? Pamąstykite apie tai, kokia yra jūsų tikėjimo išraiška šiandien?


0 Komentarai (-?):

Rašyti komentarą

<< Į pradžią