Kodėl Dievas autoriumi pasirinko Morkų?
Evangelija pagal Morkų
Didžioji dalis svarbių dalykų pasaulyje yra suskaičiuoti, sunumeruoti, pastebėti. Jie svarstyti ir padarytos tam tikros išvados, tačiau prieš mūsų akis ne viskas taip jau aiškiai yra padėta. Dar daug dalykų yra be pavadinimo, be skaičiaus ir apskritai nepastebėtų. Praeis tam tikras laikas, ir jie bus pastebėti, įtraukti į žodynus, apie juos bus mažiau ar daugiau kalbama, galbūt netgi rašomos disertacijos.
Ši eilutė iš Naujojo Testamento, atrodo, yra tų nepastebėtų eilučių tarpe. Daug kartų esame girdėję ,,Evangelija pagal Matą, ,,Evangelija pagal Morkų, ,,Evangelija pagal Luką ar ,,Evangelija pagal Joną, tačiau kažin ar svarstėme, kad jau vien šiuose žodžiuose galime išgirsti žinią iš Dievo. Visa Biblija yra išnarpliota: ji suskirstyta į 66 knygas, padalinta į skyrius, pažymėta eilutėmis. Kiekvienas Šventojo Rašto žodis yra reikšmingas ir reikalingas. Dėl šios priežasties ir sustokime ties minėtos Evangelijos pavadinimu. Ji pavadinta labai paprastai ,,Pagal Morkų. Tai istorijos pasakojimas, žiūrint Morkaus akimis. Jis šią istoriją atpasakojo taip, kaip pats pastebėjo ir priėmė. Tiesa, o kas toks yra Morkus ar jis patikimas liudininkas, kad skaitydami jo pasakojamą istoriją mes jo klausytume, kad leistume jo pasakojimui mus veikti?
Šio autoriaus biografiją galime išskaityti Naujajame Testamente. Morkus lotyniškas vardas; tikrasis jo vardas buvo Jonas (Apd 12,12.25). Jono motina Marija, turtinga Jeruzalės moteris, buvo ištikima Kristaus sekėja. Jos namuose rinkdavosi tikinčiųjų bendruomenė. Net persekiojimo metu ji nepabūgo savo namuose tikintiesiems leisti rinktis maldai. Akivaizdu, kad apaštalas Petras buvo geras šios šeimos draugas, nes pabėgęs iš kalėjimo pirmiausia skubėjo į Marijos namus.
Iš Pirmojo Petro laiško, kur jis Morkų vadina savo sūnumi (1Pet 5,13), matome, jog Petrą ir Morkų sieja stiprūs dvasiniai ryšiai. Žmonės, taip pat daug prisidėję prie Morkaus ugdymo, buvo Barnabas ir Paulius, tačiau vienu metu dėl Morkaus jie ir susipyko, nes dėl nežinomų priežasčių Morkus juos apleido vienoje iš misijos kelionių. Po šio ginčo Barnabas ėmėsi dirbti su Morkumi, o Paulius savo partneriu pasirinko Silą. Pauliaus nuomonė dėl Morkaus vėliau pasikeitė, nes rašydamas Timotiejui jis sako: Pasiimk ir atsivesk Morkų, jis bus man naudingas padėjėjas (2Tim 4,11).
Ankstyvosios krikščionybės istorikas Eusebijas Cezarietis rašo, kad Morkus buvo Petro palydovas, kurį šis mini savo pirmajame laiške ir kuris užrašė evangelijos pasakojimą, atspindintį apaštalo Petro pasakojimus. Toliau Cezarietis sako: Tas pats Morkus, matyt, pirmasis nukeliavo į Egiptą, skelbė ten Evangeliją, kurią buvo pats parašęs ir steigė Bažnyčias, o pirmiausia Bažnyčią Aleksandrijoje.
Taigi trumpai apžvelgę Jono, vadinto Morkumi, biografiją galime teigti, jog tai yra žmogus, kurio tikėjimas pradėjo bręsti tuomet, kai jis dar gyveno savo motinos namuose, dalyvavo pirmųjų krikščionių susirinkimuose, žinojo, ką reiškia būti persekiojamam dėl tikėjimo ir kokia kaina mokama už tarnystę Viešpačiui. Būdamas jaunuoliu, jis buvo dvasiškai ugdomas įtakingiausių Bažnyčios istorijoje apaštalų. Vienu metu jis pasitraukia, tačiau paskui vėl grįžta ir dirba misionieriaus darbą. Vėliau tampa pasakojimo apie į šį pasaulį atėjusį Dievo Sūnų Jėzų Kristų autoriumi. Morkus negalėjo ramiai gyventi širdyje turėdamas tokią žinią, todėl jis keliauja į Afriką, ten buria tikėjimo bendruomenes ir skelbia šią evangeliją iki pat mirties.
Kas yra Morkus? Tai jaunuolis, kuris kažkuriuo metu patikėjo Kristaus žinia ir tapo Dievo vyru, misionieriumi, evangelistu, autoriumi, bažnyčių steigėju, vyskupu. Jis yra tikras liudininkas, nes jis matė, jis patyrė, jis skelbė ir gyveno ta tiesa, kurią įtikėjo. Žvelgdami į Morkų, meskime žvilgsnį į jo jaunystę ir senatvę. Pažiūrėkime į vienu metu išsigandusį jaunuolį, kuris, radęs pasitikėjimo Viešpatyje, išliko amžiams pasaulio istorijoje. Pažiūrėkime ir patys norėkime būti tokie kaip Morkus, kad savo gyvenimu galėtume papasakoti Kristaus istoriją, kuria patikėtų daugelis mus pažįstančių žmonių.
Evangelija pagal Morkų
Didžioji dalis svarbių dalykų pasaulyje yra suskaičiuoti, sunumeruoti, pastebėti. Jie svarstyti ir padarytos tam tikros išvados, tačiau prieš mūsų akis ne viskas taip jau aiškiai yra padėta. Dar daug dalykų yra be pavadinimo, be skaičiaus ir apskritai nepastebėtų. Praeis tam tikras laikas, ir jie bus pastebėti, įtraukti į žodynus, apie juos bus mažiau ar daugiau kalbama, galbūt netgi rašomos disertacijos.
Ši eilutė iš Naujojo Testamento, atrodo, yra tų nepastebėtų eilučių tarpe. Daug kartų esame girdėję ,,Evangelija pagal Matą, ,,Evangelija pagal Morkų, ,,Evangelija pagal Luką ar ,,Evangelija pagal Joną, tačiau kažin ar svarstėme, kad jau vien šiuose žodžiuose galime išgirsti žinią iš Dievo. Visa Biblija yra išnarpliota: ji suskirstyta į 66 knygas, padalinta į skyrius, pažymėta eilutėmis. Kiekvienas Šventojo Rašto žodis yra reikšmingas ir reikalingas. Dėl šios priežasties ir sustokime ties minėtos Evangelijos pavadinimu. Ji pavadinta labai paprastai ,,Pagal Morkų. Tai istorijos pasakojimas, žiūrint Morkaus akimis. Jis šią istoriją atpasakojo taip, kaip pats pastebėjo ir priėmė. Tiesa, o kas toks yra Morkus ar jis patikimas liudininkas, kad skaitydami jo pasakojamą istoriją mes jo klausytume, kad leistume jo pasakojimui mus veikti?
Šio autoriaus biografiją galime išskaityti Naujajame Testamente. Morkus lotyniškas vardas; tikrasis jo vardas buvo Jonas (Apd 12,12.25). Jono motina Marija, turtinga Jeruzalės moteris, buvo ištikima Kristaus sekėja. Jos namuose rinkdavosi tikinčiųjų bendruomenė. Net persekiojimo metu ji nepabūgo savo namuose tikintiesiems leisti rinktis maldai. Akivaizdu, kad apaštalas Petras buvo geras šios šeimos draugas, nes pabėgęs iš kalėjimo pirmiausia skubėjo į Marijos namus.
Iš Pirmojo Petro laiško, kur jis Morkų vadina savo sūnumi (1Pet 5,13), matome, jog Petrą ir Morkų sieja stiprūs dvasiniai ryšiai. Žmonės, taip pat daug prisidėję prie Morkaus ugdymo, buvo Barnabas ir Paulius, tačiau vienu metu dėl Morkaus jie ir susipyko, nes dėl nežinomų priežasčių Morkus juos apleido vienoje iš misijos kelionių. Po šio ginčo Barnabas ėmėsi dirbti su Morkumi, o Paulius savo partneriu pasirinko Silą. Pauliaus nuomonė dėl Morkaus vėliau pasikeitė, nes rašydamas Timotiejui jis sako: Pasiimk ir atsivesk Morkų, jis bus man naudingas padėjėjas (2Tim 4,11).
Ankstyvosios krikščionybės istorikas Eusebijas Cezarietis rašo, kad Morkus buvo Petro palydovas, kurį šis mini savo pirmajame laiške ir kuris užrašė evangelijos pasakojimą, atspindintį apaštalo Petro pasakojimus. Toliau Cezarietis sako: Tas pats Morkus, matyt, pirmasis nukeliavo į Egiptą, skelbė ten Evangeliją, kurią buvo pats parašęs ir steigė Bažnyčias, o pirmiausia Bažnyčią Aleksandrijoje.
Taigi trumpai apžvelgę Jono, vadinto Morkumi, biografiją galime teigti, jog tai yra žmogus, kurio tikėjimas pradėjo bręsti tuomet, kai jis dar gyveno savo motinos namuose, dalyvavo pirmųjų krikščionių susirinkimuose, žinojo, ką reiškia būti persekiojamam dėl tikėjimo ir kokia kaina mokama už tarnystę Viešpačiui. Būdamas jaunuoliu, jis buvo dvasiškai ugdomas įtakingiausių Bažnyčios istorijoje apaštalų. Vienu metu jis pasitraukia, tačiau paskui vėl grįžta ir dirba misionieriaus darbą. Vėliau tampa pasakojimo apie į šį pasaulį atėjusį Dievo Sūnų Jėzų Kristų autoriumi. Morkus negalėjo ramiai gyventi širdyje turėdamas tokią žinią, todėl jis keliauja į Afriką, ten buria tikėjimo bendruomenes ir skelbia šią evangeliją iki pat mirties.
Kas yra Morkus? Tai jaunuolis, kuris kažkuriuo metu patikėjo Kristaus žinia ir tapo Dievo vyru, misionieriumi, evangelistu, autoriumi, bažnyčių steigėju, vyskupu. Jis yra tikras liudininkas, nes jis matė, jis patyrė, jis skelbė ir gyveno ta tiesa, kurią įtikėjo. Žvelgdami į Morkų, meskime žvilgsnį į jo jaunystę ir senatvę. Pažiūrėkime į vienu metu išsigandusį jaunuolį, kuris, radęs pasitikėjimo Viešpatyje, išliko amžiams pasaulio istorijoje. Pažiūrėkime ir patys norėkime būti tokie kaip Morkus, kad savo gyvenimu galėtume papasakoti Kristaus istoriją, kuria patikėtų daugelis mus pažįstančių žmonių.
0 Komentarai (-?):
Rašyti komentarą
<< Į pradžią