@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Penktadienis, Kovo 05, 2004

Išvalytas ir išmėgintas likutis
,,Visame krašte, tai VIEŠPATIES žodis, du trečdaliai bus sunaikinti ir žus, o vienas trečdalis liks. Tą trečdalį vesiu per ugnį, apvalysiu juos, kaip apvalomas sidabras, išmėginsiu juos, kaip išmėginamas auksas. Jie šauksis mano vardo, ir aš juos išklausysiu. Sakysiu: ‘Jie mano tauta’, o jie sakys: ‘VIEŠPATS yra mūsų Dievas.’
Zacharijo 13,8-9

Tikiu, kad pati svarbiausia šių eilučių frazė yra VIEŠPATIES žodžiai ,,Jie mano tauta”. Tai nėra lengvabūdiškai pasakyti žodžiai, tačiau tam, kad juos išgirstumei yra reikalinga praeiti per gana sunkų procesą. Mums atrodo, kad tai kas parašyta šioje eilutėje yra ateities įvykiai, tačiau tai, kas vyksta su šiais žmonėmis, kurie lieka po to, kai du trečdaliai bus sunaikinti ir žus, yra būdinga būtent šių dienų įvykiams.
Ar pakanka vien tik Kristaus mūsų išgelbėjimui? Taip, tai ką Kristus atliko ant kryžiaus yra visa kas yra reikalinga, kad mes būtume išgelbėti, tačiau kita vertus ar visi, kurie žino apie tai bus išgebėti? - atsakymas yra taip pat vienareikšmiškas – ne, ne visi!
Jeigu mūsų išgelbėjimas būtų paremtas vien Kristaus darbu, tada mūsų valia visiškai nebėra reikalinga, nes tuomet visi pasaulio žmonės yra išgelbėti, tačiau visiškai ne apie tai mes skaitome šiose Šventojo Rašto eilutėse.
Dievui yra svarbu ne tiek žmonių skaičius kiek jų atsidavimas VIEŠPAČIUI ir sąmoningas gyvenimas tikėjime, kuris jiems buvo apreikštas. Tai yra visaapimantis gyvenimas Dievuje, kurio laikydamasis žmogus pereina ir ugnį ir vandenį ir vis vien tiki Dievu. Ar teko girdėti apie žmones, kurie kažkada pareiškė, kad tiki Dievu, tačiau kai ateina metas laikytis tikėjimo praktikos jų net iš arti nebesimato?
Mes skaitome, kad du trečdaliai bus sunaikinti ir žus, o vienas trečdalis liks. Reaguodamas į šią frazę norių paklausti – o ką šie žmonės darė kitaip, kad jie išliko gyvi, kad jie pergyveno apvalymą ir išmėginimą ir dar gale pareiškė – VIEŠPATS mūsų Dievas? Pastabos kurias galime daryti šio teksto pagrindu būtų tokios:
Pirma, jie turėjo būti bendruomenėje. Tie kurie išgyvena, dažniausiai būna bendruomenėje, nes tokiu būdu jie ir yra stipresni ir gali atlaikyti žymiai didesnį krūvį ir nėra taip lengva žmonių, kurie gyvena bendruomenėje palaužti.
Antra, jie leidosi apvalomi. Skaitydami Senąjį Testamentą, mes skaitome apie apsivalymo ritualus, kurie kai kuriais atvejais skamba tikrai labai kvailai, ir logiškai mąstantis žmogus apie juos svarstydamas pasakytų – na šitos nesąmonės tikrai aš nedarysiu! Būtent tie žmonės, kurie apsivalydavo, būdavo tinkami ateiti į VIEŠPATIES šventyklą ir ten aukoti atnašas.
Lietuvoje kilo skandalas, kad Prezidentas priėmė Komuniją be išpažinties. Pagal Romos katalikų bažnyčios mokymą tai neleistinas dalykas, nes susitepęs žmogus negali eiti prie VIEŠPATIES stalo. Evangelinėse bažnyčiose nėra tokios išpažinties formos kaip Romos bažnyčioje, tačiau galioja tas pats principas – apsivalyk nuo nuodėmių prieidamas prie VIEŠPATIES stalo.
Trečia, VIEŠPATS tuos žmones išbandė, kaip yra išbandomas auksas. Pažiūrėkime į VIEŠPATĮ, Jis iš šių paprastų žmonių išbandymais juos padaro aukščiausios kokybės žmonėmis. Tai jau kur kas didesni išbandymai, nei sąmoningas žmogaus sprendimas gyventi laikantis Dievo įstatymų. Tai jau išbandymai prasidedantys gyvenantiems tikėjime. Šie žmonės yra išbandomi ne dėl to, kad sekmadienį ryte nori miego ir svarsto eiti į bažnyčia ar ne, nes tai tiktais krikščionio pradinuko klausimai, čia išbandymas kyla iš gyvenimo aplinkybių, kurios taip kaitina, kad tuo metu norisi pakeisti ir savo spalvą ir savo cheminę formulę. Būtent tas ir yra tikėjime grynuolis, kuris keičiantis aplinkybėms pats nekeičia. Taip esant labai stipriai temperatūrai jis suskystėja, tačiau visa kita cheminė struktūra lieka ta pati. To VIEŠPATS ir ieško mumyse, nes būtent šiems žmonėms jis pasako - ,,Jie mano tauta”, o jie atsako ,,VIEŠPATS yra mūsų Dievas”.
Ar aš galiu pasakyti VIEŠPAČIUI – esu tavo tauta? Pažiūrėkime į save – kuo tikiu? Ar apsivalau pagal VIEŠPATIES žodį? Ar išmėginimuose nepasikeičiu neatpažįstamai? Ar VIEŠPATS gali žiūrėdamas į mane nesigėdydamas pasakyti – jis/ji yra mano tauta?


0 Komentarai (-?):

Rašyti komentarą

<< Į pradžią