Kodėl Dievui yra svarbu, kad žmonės išgirstų apie Jo Sūnų Jėzų Kristų?
Pradžia evangelijos Jėzaus Kristaus Dievo Sūnaus.
Morkaus 1,1
Greičiausiai šį įvadą į evangeliją Morkus parašė paskutinį, jame pristatydamas viso šio pasakojimo esmę. Morkus nori pasakoti apie Jėzų Kristų. Jis yra ir žmogus ir Dievo Sūnus.
Pats pirmutinis žodis, kuriuo Morkus pradeda savo pasakojimą yra arxei pradžia. Dauguma Senojo Testamento knygų pavadinimai yra pavadinti pirmojo žodžio pagrindu, taigi jeigu mes naudotumės šio pačiu metodu, tada Biblijoje turėtume ne vieną, o keletą Pradžios knygų.
Pastebėkime, kad Morkus kalba apie Pradžią evangelijos. Tai yra, jis pasako, kad jis neperteikė visos evangelijos, o tiktais jos pradžią, tiktais tai, ką jis pats suprato, ir galbūt dalį to, kaip mes galime suprasti. Daugumai žmonių evangelija yra nesuprantamas žodis, tačiau tenka pasakyti kad daugumai krikščionių evangelija taip pat lieka paslaptingas žodis. Tai yra todėl, kad mes evangeliją suprantame tiktais dalinai, mes girdime jos svarbiausią žinią, mes ją svarstome ir ją priimame, arba ją atmetame. Daugelis labai greitai nori sužinoti apie Dievą viską nori žinoti kaip Dievas privalo elgtis esant vienai ar kitai aplinkybei, nori žinoti kaip jis priima homoseksualistus, ką galvoja apie klounavimą, ar pasitenkina tuo kad yra tikima pasyviai ir t.t.
Evangelija kurią mums papasakoja Morkus parodo tiktais pradžią, ji yra transporto priemonė kuria mes pasirenkame keliauti gyvenimo keliais. Pradžia tai yra tos atviros durys. Galbūt todėl Morkus ir nesako, kad tai yra visa Evangelija. Ji nėra išbaigta ir nėra pilnai suprasta, iki kol joje nėra asmeniško dalyvavimo viso žmogaus gyvenimo kontekste.
Euangelion žodis, kuris graikų literatūroje reiškė ,,pergalės žinią arba ,,dėkingumo dovaną, tam kuris pranešė gerą naujieną, ir tik vėliau pats žodis pradėjo reikšti gerą naujieną. Kas yra gera naujiena? Sakykime tais senais laikais kai pas karalių ateidavo pasiuntinys ir pasakydavo, kad dėl kilusio konflikto su kaimynų karaliumi teko susitarti ir susitaikyti ir dėl tų nesusipratimų nebus grasinto karo. Toks pasiuntinys karaliui pranešė tikrai gerą naujieną. Nebus be reikalo pralieto kraujo, biudžeto pinigai bus panaudoti vertingesniems dalykams, nebus puoselėjama neapykanta ir pykčiai, nebus grėsmės būti nuverstam nuo sosto. Kita panaši prasmė, kai karaliui praneša gerą naujieną apie laimėtą mūšį.
Kiekvienas iš mūsų taip pat turime kažką, kas taptų mūsų euangeliou sėkmingai parduota arba nupirkta nuosavybė, paveldėtas palikimas, atsiskaitytos skolos, sėkmingas gimdymas, naujas geras darbas, įveikta liga, susitaikymas su priešu ir t.t.
Morkus visada sako, kad evangelija yra arba Jėzaus Kristaus arba Dievo. Nėra kitos geros žinios, nes palyginus su tuo, ką mums siūlo Dievas, visa kita nublanksta. Morkus pristato euangeliou kaip kur kas svarbesnį dalyką nei šios žemės žmonių santykių reikalai evangelija pagal Morkų tai žmogaus susitaikymas su Dievu per Jėzų Kristų. Šią gerą žinią Morkus rašo pagoniškų kraštų žmonėms. Tai yra išgelbėjimo, paguodos, vilties, džiaugsmo, meilės, atsidavimo žinia. Ji skelbiama visiems kurie ieško atsakymų į prasmės klausimus, kurie ieško kaip patirti Dievą šio pasaulio dumble, ieško vilties pilkoje kasdienybėje, nori atrasti džiaugsmo šaltinį kai šalia skurdas, skausmas, laikinumas. Šios geros žinios nėra įmanoma atskirti nuo Dievo, nes Jis norėjo apie ją papasakoti žmonėms. Todėl ji ir yra Jėzaus, kuris yra Kristus, Dievo Sūnus. Dievas nepasiliko kažkur ten, toli nuo mūsų, per savo Sūnų Jis pas mus atėjo. Jam buvo galima pažvelgti į akis, prie Jo galima prisiliesti, pasiklausti, jį buvo galima mylėti arba neapkęsti. Dievas Sūnus šiame pasaulyje buvo žmogaus Jėzaus kūne. Didžioji dauguma sekė jį dėl Jo dieviškų galimybių, tačiau Jis dėl to, kad elgėsi kaip Dievas ir buvo nukryžiuotas. Jo kūnas buvo sumaitotas ir nužudytas, visam pasauliui parodytas, kad tai ne Dievo, o žmogaus kūnas. Morkaus pasakojime mes išgirstame prieštaravimą šiai pasaulėžiūrai, tai pasakojimas apie Dievo Sūnų, kuris tapo žmogumi. Mūsų labui Dievas priartėjo.
Pradžia evangelijos Jėzaus Kristaus Dievo Sūnaus.
Morkaus 1,1
Greičiausiai šį įvadą į evangeliją Morkus parašė paskutinį, jame pristatydamas viso šio pasakojimo esmę. Morkus nori pasakoti apie Jėzų Kristų. Jis yra ir žmogus ir Dievo Sūnus.
Pats pirmutinis žodis, kuriuo Morkus pradeda savo pasakojimą yra arxei pradžia. Dauguma Senojo Testamento knygų pavadinimai yra pavadinti pirmojo žodžio pagrindu, taigi jeigu mes naudotumės šio pačiu metodu, tada Biblijoje turėtume ne vieną, o keletą Pradžios knygų.
Pastebėkime, kad Morkus kalba apie Pradžią evangelijos. Tai yra, jis pasako, kad jis neperteikė visos evangelijos, o tiktais jos pradžią, tiktais tai, ką jis pats suprato, ir galbūt dalį to, kaip mes galime suprasti. Daugumai žmonių evangelija yra nesuprantamas žodis, tačiau tenka pasakyti kad daugumai krikščionių evangelija taip pat lieka paslaptingas žodis. Tai yra todėl, kad mes evangeliją suprantame tiktais dalinai, mes girdime jos svarbiausią žinią, mes ją svarstome ir ją priimame, arba ją atmetame. Daugelis labai greitai nori sužinoti apie Dievą viską nori žinoti kaip Dievas privalo elgtis esant vienai ar kitai aplinkybei, nori žinoti kaip jis priima homoseksualistus, ką galvoja apie klounavimą, ar pasitenkina tuo kad yra tikima pasyviai ir t.t.
Evangelija kurią mums papasakoja Morkus parodo tiktais pradžią, ji yra transporto priemonė kuria mes pasirenkame keliauti gyvenimo keliais. Pradžia tai yra tos atviros durys. Galbūt todėl Morkus ir nesako, kad tai yra visa Evangelija. Ji nėra išbaigta ir nėra pilnai suprasta, iki kol joje nėra asmeniško dalyvavimo viso žmogaus gyvenimo kontekste.
Euangelion žodis, kuris graikų literatūroje reiškė ,,pergalės žinią arba ,,dėkingumo dovaną, tam kuris pranešė gerą naujieną, ir tik vėliau pats žodis pradėjo reikšti gerą naujieną. Kas yra gera naujiena? Sakykime tais senais laikais kai pas karalių ateidavo pasiuntinys ir pasakydavo, kad dėl kilusio konflikto su kaimynų karaliumi teko susitarti ir susitaikyti ir dėl tų nesusipratimų nebus grasinto karo. Toks pasiuntinys karaliui pranešė tikrai gerą naujieną. Nebus be reikalo pralieto kraujo, biudžeto pinigai bus panaudoti vertingesniems dalykams, nebus puoselėjama neapykanta ir pykčiai, nebus grėsmės būti nuverstam nuo sosto. Kita panaši prasmė, kai karaliui praneša gerą naujieną apie laimėtą mūšį.
Kiekvienas iš mūsų taip pat turime kažką, kas taptų mūsų euangeliou sėkmingai parduota arba nupirkta nuosavybė, paveldėtas palikimas, atsiskaitytos skolos, sėkmingas gimdymas, naujas geras darbas, įveikta liga, susitaikymas su priešu ir t.t.
Morkus visada sako, kad evangelija yra arba Jėzaus Kristaus arba Dievo. Nėra kitos geros žinios, nes palyginus su tuo, ką mums siūlo Dievas, visa kita nublanksta. Morkus pristato euangeliou kaip kur kas svarbesnį dalyką nei šios žemės žmonių santykių reikalai evangelija pagal Morkų tai žmogaus susitaikymas su Dievu per Jėzų Kristų. Šią gerą žinią Morkus rašo pagoniškų kraštų žmonėms. Tai yra išgelbėjimo, paguodos, vilties, džiaugsmo, meilės, atsidavimo žinia. Ji skelbiama visiems kurie ieško atsakymų į prasmės klausimus, kurie ieško kaip patirti Dievą šio pasaulio dumble, ieško vilties pilkoje kasdienybėje, nori atrasti džiaugsmo šaltinį kai šalia skurdas, skausmas, laikinumas. Šios geros žinios nėra įmanoma atskirti nuo Dievo, nes Jis norėjo apie ją papasakoti žmonėms. Todėl ji ir yra Jėzaus, kuris yra Kristus, Dievo Sūnus. Dievas nepasiliko kažkur ten, toli nuo mūsų, per savo Sūnų Jis pas mus atėjo. Jam buvo galima pažvelgti į akis, prie Jo galima prisiliesti, pasiklausti, jį buvo galima mylėti arba neapkęsti. Dievas Sūnus šiame pasaulyje buvo žmogaus Jėzaus kūne. Didžioji dauguma sekė jį dėl Jo dieviškų galimybių, tačiau Jis dėl to, kad elgėsi kaip Dievas ir buvo nukryžiuotas. Jo kūnas buvo sumaitotas ir nužudytas, visam pasauliui parodytas, kad tai ne Dievo, o žmogaus kūnas. Morkaus pasakojime mes išgirstame prieštaravimą šiai pasaulėžiūrai, tai pasakojimas apie Dievo Sūnų, kuris tapo žmogumi. Mūsų labui Dievas priartėjo.
0 Komentarai (-?):
Rašyti komentarą
<< Į pradžią