@duona

kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien...

Trečiadienis, Vasario 25, 2004

Atsivėręs šaltinis
Tą dieną Dovydo namams ir visiems Jeruzalės gyventojams bus atviras šaltinis nuodėmei ir nešvarumui nuvalyti.
Zacharijo 13,1



Kalbėdami apie šią pranašystę turime prisiminti jos pradžią. 12 skyriuje pranašas Zacharijas mato pasaulinį karą ir viso pasaulio tautų kariuomenes apsupusias Jeruzalę. Šioje situacijoje Viešpats žada apsaugoti Jeruzalę. Tuomet vyksta labai keisti dalykai, ir iš to kaip suprantame Dievą, galime pasakyti, kad jis išlieją savo Šventąją Dvasią ir žmonės pradeda matyti Kristų. Tautoje, kuriai turėtų rūpėti apsigynimas nuo priešų, prasideda dvasinis atgimimas. Visiškai susimaišo tuometiniai prioritetai, žmonės rauda dėl savęs pačių ne todėl, kad priešų kariuomenė už sienos, o todėl, kad yra pamatoma jų pačių prigimtis.

Čia turbūt mes turėtume paklausti savęs tai, ko Raštas nesako. Įdomu, ar visa tauta taip masiškai ir atgailauja? Greičiausiai atgailauja labai daug gyventojų, tačiau ne visi. Juk yra Šv.Rašte pavyzdžių, kada buvo sakoma, kad ,,pas jį traukė visa Judėjos šalis ir visi Jeruzalės gyventojai”[1],o mes suprantame, kad labai daug žmonių ėjo pas Joną Krikštytoją. Taigi ir šiuo atveju, tas atgimimas greičiausiai bus toks gausus, kad atrodys taip, jog visas miestas keičiasi, tačiau realybėje to nebus, ateities įvykiai demonstruoja, jog ne visa tauta atsigręžia į VIEŠPATĮ.

Kalbant apie ,,tą dieną” matome naujovę – visiems Jeruzalės gyventojams bus ,,atviras šaltinis nuodėmei ir nešvarumui nuvalyti”. Sakytume tai yra staigmena, kurios pasaulio gyventojai trokšta visą savo gyvenimą. Pirmieji prarastieji gyvenimo šaltiniai buvo Edeno sode. Dabartiniais laikais žmogus vis tebetrokšta rasti atgaivos kampelį, kuriame jis būtų ir saugus ir laimingas, na o to, kaip žinia nepavyksta pasiekti net patiems turtingiausiems pasaulio žmonėms.

Tie kurie rauda ,,Pervertojo” pradeda suprasti, kad Kristuje yra tas gyvenimo šaltinis. Gyventi jame ir yra turėti atgaivą, Dvasios ramybę, būti švariu, matyti ir siekti savo gyvenimo tikslo.

Jeigu mes matome žmogų kuris rauda ir gailisi, mes galvojame, kad jis jau ,,susitvarkė” su savimi ir nuo šiol jis jau gyvena su Dievu, tačiau turime pripažinti, kad dar nereiškia, kad liūdėjęs ir raudojęs žmogus pasikeitė ir pradėjo eiti Dievo keliais. Kur kas svarbesnis žmogaus valios sprendimas yra po liūdesio ir po raudos. Dažnais atvejais liūdesys atveda į savo gyvenimo tikslo permąstymą, tačiau keistis žmogus turi savo paties valios sprendimu. Žmonės jau seniausiai žinojo, kad Dievuje yra gyvybės šaltiniai, štai kaip kalba Senasis Testamentas: ,,Tu esi gyvenimo šaltinis, ir tavo šviesoje matome šviesą[2]” . Visa bėda, kad vaikydamiesi savo širdies troškimus, žmonės visiškai pakeitė savo gyvenimo prioritetus ir tai, kas jiems teikia gyvybę iškeitė į apgaulingą pakaitalą, tai ir sako pranašas Jeremijas: ,,Juk mano tauta nusikalto dvigubai: mane, gyvojo vandens šaltinį, jie paliko ir išsikasė vandens talpyklas, kiauras talpyklas, nelaikančias vandens[3]”

Šios Jeruzalei katastrofos metu, Jeruzalės gyventojai pradeda vėl regėti versmę iš kurios veržiasi versmės suteikiančios žmogui atgaivą, ir nuplaunančios jų nuodėmes ir visus nešvarumus. Jau kiauros vandens nelaikančios talpyklos kai kurių iš šių žmonių nebedomina, net jeigu jos atrodo ir žavios ir įtikinamai patikimos. Pastebėkime tai, kad toks Dievo atvertas šaltinis tai ne laikinas reiškinys, o yra nuolatos atviras kiekvienam, kuris trokšta prie jo ateiti ir nuplauti visus savo nešvarumus ir savo nuodėmes. Tiesa, kokius nešvarumus man čia reikia nusiplauti? Dievo įstatyme yra mokinama, kad žmogus tampa rituališkai nešvarus darydamas daugelį dalykų, kurie kartais gyvenime atrodo tokie natūralūs – prisilietimas prie mirusio kūno, nešvaraus maisto valgymas… Mes net nepastebime, kaip apaugame kerpėmis, kurios vienu metu atrodė visiškai net nepanašios į kažką tokio nuodėmingo, tačiau vėliau jos tapo storu sluoksniu užgožusiu gyvojo vandens sroves.

Vienas dalykas yra matyti Kristų ir visiškai kitas dalykas jį priimti. Vienaip yra dainuoti apie Kristų ir kas kita jį garbinti, viena reiškia neprieštarauti Kristui ir visai kita juo pasitikėti.



--------------------------------------------------------------------------------

[1] Morkaus 1,5

[2] Psalmė 36,10

[3] Jeremijo 2,13

0 Komentarai (-?):

Rašyti komentarą

<< Į pradžią